Mėnėsio plokštelė – Jonas Būtėnas – Linksma diena mums nušvito

Paskelbta

Patefonas.lt sveikina visus savo klausytojus sulaukus Šv. Velykų ir kviečia pasiklausyti Jono Būtėno atliekamos Velykų giesmės „Linksma diena mums nušvito” bei puikiai žinomos kun. Antano Strazdo-Strazdelio giesmės „Pulkim ant kelių” (Columbia E4914)

Plokštelė išleista 1920m. lapkričio mėn. „Columbia phonograph” (JAV) įrašų kompanijoje.

Linksma diena mums nušvito

Linksma diena mums nušvito,
Visi troškom džiaugsmo šito:
Kėlės Kristus, mirtis krito.-
Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

Dangaus Karalius aukščiausias,
Išganytojas brangiausias,
atpirko mus, maloniausias. –
Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

Jis pragarą nugalėjo,
žalčio galva sutrupėjo,
vargšams viltis sužibėjo. –
Aleliuja, aleliuja, aleliuja.

***

P.S. Dėkojame Gintarui Danilevičiui ir laidai NKTV už mūsų projekto reklamą (žiūrėti nuo 18min.).

Metų persona – Jonas Būtėnas

Paskelbta

Jonui Būtėnui – 120
Jonas Būtėnas (1892 m. kovo 27 d. Akmeniuose, Kražių valsčius, Raseinių apskr. – 1968 m. lapkričio 28 d. Čikagoje, JAV) – lietuvių dainininkas (baritonas), pedagogas ir chorvedys. Populiaraus dainininko Egidijaus Sipavičiaus senelis.

1907 m. baigęs Kelmės dviklasę mokyklą, mokėsi Pagojaus žemės ūkio ir gyvulininkystės mokykloje. Mokėsi vargonuoti, bet nelabai sekėsi, todėl pradėjo dirbti Kelmės kooperatyvo pardavėjo padėjėju.

1910 m. emigravo į JAV – Mahanoy City, PA. Penkis metu dirbo fizinį darbą anglių kasyklose, o vakarais mokėsi anglų kalbos ir kitų bendrojo lavinimo dalykų. Netrukus įsijungė į Scrantono, PA, Šv. Juozapo lietuvių parapijos chorą, kuriam tuomet vadovavo Antanas Sodeika. Jis pradėjo lavinti Jono balsą, ir jau 1910 m. įvyko pirmasis dainininko viešas pasirodymas. Po keleto metų persikėlė į Klyvlendą ir pradėjo vadovauti chorui.

1918 m. nuvyko į Niujorką, kur toliau lavino balsą pas įvairius pedagogus. Apie metus vadovavo „Aido“ chorui (50 dalyvių). 1919 m. pastatė operetę „Iš meilės“. Kaip solistas pradėjo reikštis Operetės choro koncertuose ir operečių spektakliuose (chorui vadovavo Ksaveras Strumskis). Vėliau apsistojo Bostone ir su Stasiu Šimkum daug koncertavo, rinko aukas. Kiek laiko vadovavo „Aido“ chorui Worcesteryje, MA.

1922–1927 m. savo lėšomis dainavimą studijavo Italijoje – Neapolyje ir Milane – pas prof. Mario Sammarco. 1926 m. debiutavo Garibaldi teatre Palerme Šarlio Gouno operoje „Faustas“. Buvo priimtas į gastroliuojančią operos trupę; sukūrė Džiuzepės Verdi operų „Traviatos“ ir „Rigoletto“ pagrindinius vaidmenis, dainavo Mantujoje, Turine, Veronoje, Milane ir kt.

Sugrįžęs į Lietuvą, 1928m. kovo 11d. debiutavo Rigoleto vaidmeniu Dž. Verdi operoje „Rigoletto”, Valstybės teatre Kaune. Sukūrė apie 20 klasikinių operų vaidmenų, daug koncertavo Lietuvos miestuose ir per Vilniaus radiją su filharmonijos orkestru, diriguojamu Jeronimo Kačinsko. Dainavo Rygos, Talino, Helsinkio, Stokholmo, Oslo, Kopenhagos, Briuselio, Paryžiaus, Vienos, Prahos ir Budapešto radiofonuose. 1941 m. pakviestas į Kauno konservatoriją dėstyti dainavimą. Tuo pat metu savo privačioje studijoje turėjo apie 30 mokinių (S. Barą, J. Vaznelį, V. Adamkevičių, P. Kovelį, V. Benderį, V. Bakūną, M. Kripkauskienę ir kt.).

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, lietuvių stovyklose rengė koncertus ir mokė dainininkus. 1947 m. žiemą persikėlė į JAV ir apsistojo Niujorke. Netrukus surengė koncertų Bostone, Elizabethe ir Niujorke. 1950 m. apsigyveno Čikagoje, įkūrė savo dainavimo studiją, Broniaus Jonušo vadovaujamame vyrų chore lavino dainininkų balsus. Pašlijus sveikatai liko visų apleistas ir mirė skurde.

Jonas Būtėnas – vienas iš daugiausia plokštelių įrašiusių lietuvių atlikėjų. 1918-1930m. „Victor” ir „Columbia phonograph” įrašų kompanijose buvo išleista virš 40 J. Būtėno plokštelių.

Keletas straipsnių ir žinučių apie Joną Būtėną tarpukario spaudoje

Laikraštis \’Lietuvos žinios\’ 1928.02.27 apie Joną Būtėną, jam tik atvykus į Lietuvą

\’Lietuvos žinios\’ 1928.03.10 prieš J. Būtėno debiutą Kauno scenoje

\’Lietuvos žinios\’ 1928.03.13 po J. Būtėno debiuto Kaune

\’Lietuvos aidas\’ 1929.05.03

\’Vilniaus rytojus\’ 1929.08.31

\’Diena\’ 1930.07.06

\’Lietuvos žinios\’ 1930.11.15 apie J. Būtėno areštą JAV

\’Diena\’ 1930.11.16

\’Lietuvos žinios\’ 1930.11.19

 

Jūsų dėmesiui pristatome tris Jono Būtėno plokšteles.

Jonas Būtėnas – Lakštingalėlė / Aguonėlė (Columbia 16038F).
Plokštelė išleista 1926m. balandžio mėn. „Columbia phonograph” (JAV) įrašų kompanijoje.

„Lakštingalėlė” – graži lietuvių liaudies daina

Lakštingalėle,
Gražus paukšteli,
Kodėl nečiulbi
Anksti rytelį?

„Aguonėlė” – puikiai žinoma lietuvių liaudies daina-žaidimas apie aguonėles.

Klausė žvirblis čiulbuonėlis pas tą pilką karvelėlį
Kaip kaip aguonėles sėja, kaip kaip aguonėles sėja
Sėja šitaip va ir va kaip, sėja šitaip va ir va kaip
Taip taip aguonėles sėja, taip taip aguonėles sėja

 

Jonas Būtėnas – Kalinio daina / Mano gimtinė (Columbia 16044F).
Plokštelė išleista 1926m. liepos mėn. „Columbia phonograph” (JAV) įrašų kompanijoje.

„Kalinio daina” (Prisoner’s song) – tikriausiai mažai kas gali įsivaizduoti, kad jau 20-taisiais metais galėjo egzistuoti dainų hitai. „Kalinio daina” – vienas iš tokių hitų. Kalinių dainą 1923-24 metais užrašė Guy Massey, o 1924m. rugpjūčio 13d. įdainavo jo pusbrolis Vernon Dalhart (1883 – 1948). Daina iškart tapo be galo populiari. Vien tik Vernon Dalhart įdainuota versija buvo parduota virš 7 milijonų plokštelių. Kaip matome Jonas Būtėnas, praėjus vos dviem metams, savo klausytojams pasiūlė puikią lietuviškąją „Kalinio dainos” versiją.

„Mano gimtinė” – nuostabi, pagal puikų Maironio (1862-1932) eilėraštį sukurta daina.

Ten, kur Nemunas banguoja
Tarp kalnų, laukų
Broliai vargdieniai dejuoja
Nuo senų laikų.

Ten močiutė užlingavo
Raudomis mane,
Į krūtinę skausmą savo
Liejo nežinia.

Girios ūžė ten, minėjo
Tuos didžius laikus,
Kai lietuvis netikėjo,
Jog belaisviu bus.

Ten apleistos pilys griūva
Ant kalnų aukštai;
Milžinų ten kaulai pūva,
Verkia jų kapai.

Ten užaugau, iškentėjau
Aš kančias visas
Ir pamėgau, pamylėjau
Vargdienių dūmas.

 

Jonas Būtėnas – Tolima laimė vilioja / Oi greičiau greičiau (Victor V14035).
Plokštelė įrašyta 1929m. birželio mėn. „The Gramophone company” įrašų studijoje Berlyne. Išleista tais pačiais metais „Victor talking machine” (JAV) įrašų kompanijoje.

„Tolima laimė vilioja” (La Spagnola) – populiarios italų kompozitoriaus Vincenzo di Chiara (1860-1937) sukurtos dainos „La Spagnola” lietuviška versija.

„Oi greičiau greičiau” – graži, kompozitoriaus Stasio Šimkaus (1887-1943) 1910m. sukurta daina.

Mėnesio plokštelė – A. Vinckevičius – Ko tu žvengi žirgeli

Paskelbta

Kovo mėnesio plokštelė – A. Vinckevičius – Ko tu žvengi žirgeli / Augo putinas (Victor 80398)

Plokštelė įrašyta 1927m. lapkričio 19d. kompanijos „Victor talking machine” (JAV) įrašų studijoje Čikagoje. Plokštelėje skamba lietuvių liaudies dainos. Groja J. Žuko orkestras (smuikas, kontrabosas, klarnetas ir armonika). Apie solistą informacijos aptikti nepavyko.

Mėnesio plokštelė – Pensilvanijos angliakasiai – Storų bobų polka

Paskelbta

Vasario mėnesio plokštelė – Pensilvanijos angliakasiai – Storų bobų polka / Butkiškių polka (Columbia DI109/16163F).

Plokštelė išleista apie 1929 m. Columbia (JAV) įrašų kompanijoje.
„Pensilvanijos angliakasiai” – vienas iš trijų Pensilvanijos (JAV) lietuvių kalnakasių gyvenvietėse egzistavusių orkestrų. Be šio orkestro, plokšteles dar įrašė „Mahanojaus lietuviška mainerių orkestra” bei „Šenandorio lietuviška mainerių orkestra”.

Mėnesio plokštelė – Antanas Vanagaitis – Mes geri žemaičiai

Paskelbta

Naujuosius metus pradedame Antano Vanagaičio plokštele Mes geri žemaičiai / Agota (Columbia 16225F).
Taip pat kviečiame apsilankyti Istorijos puslapyje, kuris papildytas istoriniais duomenimis pagrįsta pastraipa apie pirmąsias lietuviškas plokšteles (internete galima rasti daug netikslios informacijos apie lietuviškus garso įrašus bei atlikėjus, tačiau Patefonas.lt stengiasi pateikti tik tokius duomenis kurie yra istoriškai pagrįsti), Forume kuris papildytas nauja įdomia informacija susijusia su patefonais, plokštelėmis ir atlikėjais bei peržiūrėti atnaujintus Antano Vanagaičio ir Danieliaus Dolskio įrašus (įskaitant Patefonas.lt sensacingą istorinį atradimą apie D. Dolskio pasirodymus Lietuvoje jau 1926m.).

Plokštelė įrašyta 1928m. gegužės mėn. 21d. Columbia (JAV) įrašų kompanijoje.

„Mes geri žemaičiai” – linksma dainelė apie žemaičius iš Telšių ir jų kelionę.

„Agota” – kita linksma dainelė apie aguoną ir Agotą.

Mėnesio lietuviška plokštelė – Kun. Simonas Struckus – Gloria

Paskelbta

Patefonas.lt sveikina visus savo klausytojus sulaukus Šv. Kalėdų ir jūsų dėmesiui pristato kalėdinę plokštelę įdainuotą kunigo Simono Struckaus – Gloria / Kūtelė (Columbia 16024F)

Plokštelė išleista 1925m. kovo mėnesį Columbia (JAV) įrašų kompanijoje. Apie kunigą Simoną Struckų informacijos nepavyko rasti.

„Gloria (in excelsis Deo)” – puiki, Kristaus gimimą apdainuojanti kalėdinė giesmė.

„Kūtelė” – kita graži kalėdinė giesmė apie gyvulėlius ir piemenėlius skubančius aplankyti ką tik gimusio Kristaus. Tiems kas nėra girdėję žodžio kūtelė paaiškiname, kad taip seniau buvo vadinama prakartėlė.

Mėnesio lietuviška plokštelė – Mahanojaus lietuviška mainerių orkestra – Tarpe rūtų

Paskelbta

Spalio mėnesio lietuviška plokštelė – Mahanojaus lietuviška mainerių orkestra – Tarpe rūtų / Kuomet šoksi (Columbia 16281F)

Plokštelė išleista apie 1932m. Columbia (JAV) įrašų kompanijoje. Solistas Adomas Šaukevičius.

„Tarpe rūtų” – graži lietuviška polka apie seselę lietuvaitę iš Dubysos pakraščių.

Tarpe rūtų ir tarp rožių
Aš mergelę sutikau.
Jos skaistumo ir jos grožio
Aš užburtas palikau.

„Kuomet šoksi” – lietuviška vestuvinė polka.

Mėnesio lietuviška plokštelė – Danielius Dolskis – Onyte einam su manim pašokti

Paskelbta

Rugsėjo mėnesio lietuviška plokštelė – Danielius Dolskis ir „Lietuvos” viešbučio restorano “Metropolis” orkestras, vadovaujamas M. Hofmeklerio – Onyte einam su manim pašokti / Čigonės akys (Columbia 16249F)

Plokštelė išleista 1931m. Columbia (JAV) įrašų kompanijoje.

„Onyte einam su manim pašokti” – gražus, puikiai pažįstamas fokstrotas.

Onyte, einam su manim pašokti,
Leisk man karštai priglaust tave.
Visokių šokių gali greit išmokti,
Jeigu tu paklausysi manęs.

„Čigonės akys” – kitas, taip pat žinomas fokstrotas.

Štai čigonė, laisva duktė laukų,
Kaip naktis, juoda spalva plaukų.
Širdis plaka, karštų jausmų pilna
Ir kaip paukštis, jos laisva daina.

Mėnesio lietuviška plokštelė – Antanas Vanagaitis – Doleris

Paskelbta

Liepos mėnesio lietuviška plokštelė – Antanas Vanagaitis – Doleris / Karvutė (Columbia 16071F)

Plokštelė išleista 1927m. birželio mėn. Columbia (JAV) įrašų kompanijoje.

„Doleris” – linksma dainelė apie asilus ir dolerius.

„Karvutė” – ironiška dainelė apie girtuoklio rūpesčius.

Mėnesio lietuviška plokštelė – Šv. Marijos lietuvių bažnytinis choras – Marijos giesmė

Paskelbta

Birželio mėnesio lietuviška plokštelė – Kingstono (JAV) Šv. Marijos lietuvių bažnytinis choras – Marijos giesmė / Malda Marijai (Victor 14019)
Plokštelė skiriama 2011m. gegužės 7d. mirusiam draugui, kunigui, profesoriui Arvydui Petrui Žygui.

Plokštelė išleista 1929m. Victor (JAV) įrašų kompanijoje.

Plokštelėje skamba dvi bažnytinės giesmės atliekamos Švč. Marijos Apreiškimo lietuvių parapijos choro iš Kingstono, Pensilvanija. Choro vadovas buvo Jonas Šaučiūnas (1891.03.11 – 1991.10.04) – vargonininkas, chorvedys ir kultūros veikėjas.
Baigęs Pandėlio pradžios mokyklą, J. Šaučiūnas 1907m pradėjo mokytis vargonuoti pas J. Žilinską ir Mišelį. 1910m atvyko į JAV, o 1911m pradėjo vargonininkauti Šv. Jurgio lietuvių parapijoje Bridgeporte, CT. Čia subūrė parapijos chorą, šeštadieniais ir vasaros atostogų metu vaikus mokė lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos. 1912–1913 važinėjo pasitobulinti į New York Conservatory of Music. Vargonuoti ir dainuoti dar mokėsi privačiai pas vietos muzikus. Su parapijos choru kasmet parengdavo po kelis vaidinimus su dainomis. 1918 Bridgeporte suorganizavo pasaulietinį „Spindulio” chorą, kuris pastatė keturias M. Petrausko operetes, surengė viešus koncertus. Su choristų grupe 1918 dalyvavo Amerikos lietuvių kongrese Niujorke.

Nuo 1920m apie 35-erius metus dirbo vargonininku ir chorvedžiu Švč. Marijos Apreiškimo lietuvių parapijoje Kingstone, PA. Daug padarė bažnyčios gerovei. Pakėlė choro meninį lygį, nemažai koncertavo, statė įvairius muzikinius veikalus, dalyvavo festivaliuose, dainų šventėse ir kituose tautiniuose renginiuose. 1929–1931 choras įdainavo 8 lietuviškas plokšteles, koncertavo per radiją. 1921–1922 J. Šaučiunas vadovavo „Aušros” chorui Plymouthe, PA, 1922–1924 lankė Progressive Series Studies pas prof. J. Masoną Wilkes-Barre, PA, o vėliau Marywood College Scrantone, PA, pas prof. N. M. Montani.

Nuo 1945m kurį laiką vadovavo S. Šimkaus Wyomingo Klonio jungtiniam bažnytiniam vyrų chorui. 1955m pasitraukęs iš Švč. Marijos Apreiškimo lietuvių parapijos Kingstone, pradėjo vargonininkauti Šv. Kryžiaus Atradimo lenkų parapijoje Wilkes-Barre.

*****

Kunigas Arvydas Žygas 2006m. Pažaislis

„Marijos giesmė” – kompozitoriaus Juozo Naujalio (1869 – 1934) parašyta giesmė

„Malda Marijai” – kompozitoriaus Česlovo Sasnausko (1867 – 1916) sukurta giesmė