Šiame skyriuje surašėme keletą dažniausiai užduodamų klausimų apie gramofonus ir gramofonines plokšteles
Kas yra šelako (gramofono) plokštelė ir kuo ji skiriasi nuo vinilo plokštelės?
Pirmosios plokštelės, kurias kartu su gramofonu, 1887 m. JAV sukūrė iš Vokietijos emigravęs žydų kilmės išradėjas Emilis Berlineris, buvo šelako plokštelės. Šelako plokštelės yra gaminamos iš šelako dervos, bario sulfato ir anglies mišinio ir, kaip taisyklė, yra storesnės ir sunkesnės nei vinilo plokštelės. Šelako plokštelės dažnai yra triukšmingesnės nei vinilo. Traškesių kiekį įtakoja mišinio, iš kurio pagamintos plokštelės, kokybė. Yra labai triukšmingų plokštelių, tačiau taip pat yra ir labai mažai traškančių šelako plokštelių, pagal traškesių kiekį prilygstančių vinilo plokštelėms.
Šelako plokštelių atkūrimo greitis pradžioje buvo 72-90 aps./min., kol 1925 m. buvo standartizuotas 78 aps./min. greitis. Standartinis šelako plokštelių dydis yra 10 colių, įrašo trukmė vienoje pusėje iki 3,5 min.
Vinilo plokštelės buvo sukurtos 1948 m. Jos yra žymiai plonesnės ir pagamintos iš polivinilo chlorido. Vinilo plokštelių atkūrimo greitis yra 33 arba 45 aps./min. Vienoje 33 aps./min. greičiu atkuriamoje 12 colių dydžio plokštelėje galima įrašyti iki 30 min. trukmės įrašą.
Kuo skiriasi patefonas nuo gramofono?
Patefonas nuo gramofono nesiskiria niekuo, tai tiesiog skirtingose šalyse pritapę sinonimai. Gramofonas – originalus gramofono išradėjo E. Berlinerio sugalvotas pavadinimas. Patefonas – prancūzų firmos „Pathe Freres Phonograph” gaminto gramofono firminis pavadinimas. Lietuvoje žodis „patefonas” asocijuojasi su elektriniu plokštelių grotuvu ir tam labiausiai turėjo įtakos tarybinės okupacijos laikais Tarybų
Sąjungoje egzistavę elektriniai plokštelių grotuvai, kurie oficialiai buvo vadinami patefonais. Maždaug iki 1930 m. Lietuvoje buvo naudojami abu terminai, tiek „patefonas”, tiek ir „gramofonas”. Po 1930-ųjų pradėjo įsigalėti žodis „patefonas”.
Paradoksalu, bet JAV, kur buvo sukurtas gramofonas, jis iki šiol vadinamas fonografu (kaip ir Edisono fonografas), o seniau dar buvo vadinamas Talking machine (kalbanti mašina).
Ar galima paprastu elektriniu patefonu groti šelako plokštes?
Galima (ir rekomenduojama), jeigu patefonas turi 78 aps./min greičio funkciją bei turi didesnio storio (skersmens) adatėlę skirtą atkurti šelako plokšteles.
Ar skiriasi adatėlės skirtos groti vinilo plokšteles (33/45 aps./min.) ir šelako plokšteles (78 aps./min.)?
Taip, skiriasi. Visu pirma, skiriasi adatėlės skersmuo (storis). Šelako plokštelės turi
būti atkuriamos monofoninėmis adatėlėmis kurių skersmuo ne mažesnis kaip 3mil., gi vinilo plokštelės atkuriamos 5-7 kartus plonesnėmis adatėlėmis (0,25-0.75 mil.).
Skirtingos adatėlės reikalingos todėl, kad šelako plokštelės turi žymiai platesnį garso griovelį nei vinilo plokštelės.
Kas atsitiks jeigu šelako plokštelė bus grojama vinilo plokštelėm skirta adatėle?
Kiekvienas toks grojimas žymiai sutrumpins šelako plokštelės amžių, kadangi per maža adatėlė atkūrimo metu tabaluosis platesniame šelako plokštelės griovelyje papildomai jį dėvėdama ir netolygiai platindama. Jau po kelių grojimų pajusite žymiai pablogėjusią garso kokybę, nes netinkama adatėlė bus negrįžtamai apgadinusi garso griovelį.
Šelako plokštelės apskaičiuotos tik 50-70 kokybiškų grojimų (esant naujai plokštelei), gi tuo tarpu vinilo plokštelės apskaičiuotos 200 ir daugiau grojimų, tad svarbu šelako plokšteles groti tinkamom adatėlėm.
Ar galima groti šelako plokšteles senoviniais mechaniniais gramofonais?
Galima, tačiau nerekomenduojama dėl to, kad senovinių gramofonų atkūrimo galvučių (membranų) svoris yra dažnai didesnis nei reikėtų (tinkamas atkūrimo svoris 3-5g.) ir dėl to plokštelės dėvisi greičiau nei normaliai. Taip pat dažnai, mechaniniuose gramofonuose būna netinkama, arba nusireguliavusi membranos, o tuo pačiu ir adatėlės geometrinė padėtis, kas irgi prisideda prie greitesnio plokštelės susidėvėjimo.
Be to, reikia nepamiršti, kad gramofonuose groti plokštelėms naudojamos vienkartinės plieninės adatėlės, kurios turi būti nenaudotos (naujos) ir turi būti keičiamos kiekvieną kartą (!) pragrojus plokštelę. Kai kurios senovinės plieninės adatėlės reklamuojamos kaip tinkamos 10, ar 20 grojimų, bet tai dažniausiai tėra reklaminis triukas, todėl adatėlės turi būti keičiamos kiekvieną kartą (!) pragrojus plokštelę. Priešingu atveju, jau po kelių grojimų, pajusite žymiai pablogėjusią garso kokybę, nes nusidėvėjus plieninė adatėlė bus negrįžtamai apgadinusi garso griovelį.
Tinkamiausias būdas atkurti šelako plokšteles yra elektriniai patefonai su elektromagnetinėm mono galvutėm ir specialiom (tinkamo storio) adatėlėm.
O grojimas mechaniniu gramofonu daugiau tinkamas išskirtinėm progom pvz. kokių nors renginių metu, ar šiaip norint pasipuikuot prieš svečius.
Kokie yra šelako plokštelių saugojimo ir priežiūros ypatumai?
Visų pirma norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad šelako plokštelės yra trapios ir dūžta lygiai taip pat kaip atitinkamo storio stiklas, tad su šelako plokštelėm reikia elgtis labai atsargiai.
Plokštelės turi būti laikomos stačiai, popieriniuose, ar polietileniniuose vokuose, pageidautina stovuose, sausoje bei nuo tiesioginės saulės šviesos apsaugotoje vietoje.
Pagrindinis šelako plokštelių priešas yra dulkės, purvas ir riebalai, tačiau plokšteles plauti rekomenduojama tik išskirtiniu atveju ir tik vandeniu bei švelniu šepetėliu. Po tokio plovimo, prieš grojant, plokštelė turi pilnai išdžiūti. Jokiu būdu negalima (!) šelako plokštelių valyti cheminėmis priemonėmis (įskaitant ir tomis kurios skirtos valyti vinilo plokšteles). O šiaip plokšteles prieš kiekvieną grojimą geriausiai nuvalyti švelniu šepetėliu.