Rugpjūčio mėnesio lietuviška plokštelė – Armonika solo – Stumbriškių polka / Jurutuko kazokas (Columbia E3315)

Plokštelė išleista 1917m. pavasarį, Columbia (JAV) įrašų kompanijoje.
Atlikėjas ir autorius nežinomi.

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Liepos mėnesio vakarietiška plokštelė – Ethel Smith – Tico tico / Lero lero – Bem te vi atrevido (Decca BM 03571)

Plokštelė išleista 1944m. Decca (JAV) įrašų kompanijoje.
Ethel Smith (1910 – 1996) buvo viena pirmųjų Hamondo vargonais grojančių virtuozių moterų. Hamondo vargonus 1934m. JAV išrado išrado Laurens Hammond.
“Tico tico” – puikiai žinoma samba parašyta 1917m. brazilų kompozitoriaus Zequinha de Abreu (1880 – 1935). Iki šių dienų yra išleista daugiau kaip 60 įvairių šio kūrinio versijų. Ethel Smith “Tico tico” versija, atliekama kartu su grupe “The Bando Carioca”, yra vienas populiariausių jos įgrotų kūrinių.
“Lero Lero” – nuotaikinga samba parašyta 1941m. brazilų kompozitoriaus Benedito Lacerda (1903 – 1958).
“Bem te vi atrevido” – nuotaikinga samba parašyta 1942m. brazilų kompozitorės Linos Pesce (1913 – 1995).
“Lero lero” ir “Bem te vi atrevido” nuskambėjo 1945m. išleisto filmo “Twice Blessed” (Dvigubai palaimintos) garso takelyje ir dėl to dar labiau išpopuliarėjo.

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Minint 120-ąsias Antano Vanagaičio gimimo metines, pristatome dar vieną Antano Vanagaičio plokštelę – Dzimdzi drimdzi / Futbolas (Columbia 16004)

Plokštelė išleista 1924m. liepos mėn. Columbia (JAV) įrašų kompanijoje.
Tai yra pirmoji Antano Vanagaičio JAV išleista plokštelė, įrašyta kartu su Viktoru Dineika ir Juozu Olšausku, arba kitaip tariant vodevilio grupe “Dzimdzi drimdzi”.
Stebina tai, kad A. Vanagaitis tik 1924m. birželio 24d. kartu su draugais atvyko į Niujorką, o tų pačių metų liepos mėn. jau įrašė šią plokštelę.

“Dzimdzi drimdzi” – vodevilio grupės “Dzimdzi drimdzi” pasirodymų įžanginis numeris pasakojantis kelionės į Ameriką įspūdžius.
“Furtbolas” – trumpa humoreska apie požiūrį į gyvenimą per futbolo prizmę. Skiriama 2010m. pasaulio futbolo čempionatui.

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Birželio mėnesio vakarietiška plokštelė – Chris Dane – Smile / Three coins in the fountain (Metronome J339) skiriama Michael Jackson atminimui, sukankant metams nuo jo mirties.

Plokštelė išleista 1954m. Metronome records (Švedija) įrašų kompanijoje.
“Smile” – kūrinys parašytas žymiojo Čarlio Čaplino (1889 – 1977), jo paties 1936m. filmui Modern times (Modernūs laikai).

“Three coins in the fountain” – populiari daina, parašyta 1954m. to paties pavadinimo filmui bei gavusi “Oskaro” apdovanojimą. Muzika parašyta anglijos žydų kompozitoriaus Jule Styne (1905 – 1994), o tekstas amerikiečių kompozitoriaus Sammy Cahn (1913 – 1993). Dainoje minimas fontanas, tai Trevi fontanas Romoje.
Apie danų atlikėją Chris Dane informacijos surasti nepavyko.

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Birželio mėnesio lietuviška plokštelė – Columbijos vaiskava kapelija – Dėdukas / Saldžios lūpos (Columbia E3314)

Plokštelė išleista 1917m. kovo mėn. Columbia (JAV) įrašų kompanijoje.
Ši plokštelė vienas iš pavyzdžių kai prieškario metu įrašų kompanijos kartais išleisdavo plokšteles skirtas tam tikrai etninei grupei, tačiau su tai grupei nepriklausančiais atlikėjais, arba kūriniais. Ir šiuo atveju labai tikėtina, kad plokštelėje skambantys kūriniai nėra lietuviški.
Apie atlikėją – Kolumbijos vaiskava kapelija (Columbia military band) – informacijos nepavyko rasti, todėl apie jos lietuvišką sudėtį taip pat negalima nieko teigti.
“Dėdukas” – polka su labai girdėtu motyvu.
“Saldžios lūpos” – nuotaikinga polka (įrašas nekokybiškas dėl pernelyg susidėvėjusios plokštelės).

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Mėnesio vakarietiška plokštelė – Göteborgs symfoniorkester – Potpurri ur Cirkusprinsessan (Telefunken E19004) [operetės "Cirko princesė" melodijų popuri]

Plokštelė išleista apie 1940m. Telefunken (Vokietija) įrašų kompanijoje. Šia plokštele bandome truputį atsigręžti į populiariąją klasikinę muziką.
Vengrų kompozitorius Imre Kalman (1882 – 1953) – vienas žymiausių 20 amžiaus operečių kūrėjų. Lietuvos klausytojams puikiai žinomos jo operetės “Bajederė”, “Grafaitė Marica”, “Monmartro žibuoklė” bei “Cirko princesė”.
Operetė “Cirko princesė” pirmą kartą buvo pristatyta publikai 1926m. Vienoje ir nuo to laiko rodoma daugelyje pasaulio teatrų. Tam, be abejo, turi įtakos puiki operetės muzika.
Plokštelėje skambančios popuri atlikėjas Gioteburgo (Švedija) simfoninis orkestras, įkurtas 1905m., yra antras seniausias Švedijos simfoninis orkestras. Dirigentas Sixten Eckerberg.
Malonaus klausymosi.

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Antanui Vanagaičiui – 120

Antanas Vanagaitis – vargonininkas, chorvedys, kompozitorius, aktorius, visuomenininkas bei vienas populiariausių Amerikos lietuvių kultūros veikėjų, JAV išleidęs virš 50 plokštelių. Kai kurios jų tais laikais parduotos rekordiniu 10000 vienetų tiražu. Nuo 1924m. iki 1931m. bendras Antano Vanaigaičio parduotų plokštelių skaičius pasiekė rekordinius 70000 vnt.

Antanas Vanagaitis gimė 1890 m. gegužės 19 d. Valių k., Bubelių valsč., Šakių apskr.
Baigęs Šakių dviklasę rusų mokyklą, pas vargonininką Juozą Sodaitį išmoko vargonuoti. 1905 m. buvo įsitraukęs į revoliucinę veiklą, 1907–1910 m. vargonininkavo įvairiose Lietuvos parapijose. 1911–1912 m. lankė vasaros Juozo Naujalio vargonininkų kursus Kaune, įstojo į Vargonininkų sąjungą ir buvo išrinktas į Centro valdybą. Iš Paežerėlio 1913 m. persikėlė į Laižuvą pas Juozą Tumą-Vaižgantą vargonininkauti, tvarkė parapijos skaityklą, suorganizavo chorą, mokė giesmių ir lietuviškų dainų, koncertavo. Bet neilgai trukus išvažiavo į Vabalninką ir vargonininkavo pas kunigą Vladą Mironą. 1914 m. su klebonu persikėlė į Daugus. Čia subūrė chorą ir 1915 m. vasarą surengė tris vakarus – koncertus.
1918–1921 m. išvyko iš Lietuvos, Drezdeno konservatorijoje studijavo fortepijoną, kompoziciją ir dirigavimą, bet dėl lėšų stokos studijas nutraukė ir vėl grįžo į Kauną. Iš pradžių dirbo Valstybės teatro operos sufleriu, paskui perėjo į dramos trupę ir per trumpą laiką suvaidino apie 19 įvairių vaidmenų, buvo muzikos dalies vedėjas. Kartu dėstė muziką „Saulės“ mokytojų seminarijoje, nuo 1923 m. vadovavo Šaulių sąjungos centriniam mišriajam chorui ir Jėzuitų gimnazijos chorui. Kaune pradėjo rašyti dainas. Greit išpopuliarėjo jo dainos „Stasys“, „Dul – dul – dūdelė“, „Mes be Vilniaus nenurimsim“ ir kt.
1924 m. birželio 24d. atvyko JAV (Niujorką) ir apsigyveno Čikagoje. Su aktoriais Juozu Olšausku, Viktoru Dineika ir Jonu Dikiniu sukūrė vodevilio teatrinę trupę „Dzimdzi drimdzi“, su kuria iki 1931m. gastroliavo po Amerikos lietuvių kolonijas. 1925–1927 m. vadovavo Čikagos „Birutės“ chorui, bandė įkurti Lietuvių operą – 1926 m. gruodžio 5 d. pastatė C. W. Glucko vieno veiksmo operą „Gegužės karalaitė“. 1928 m. pradėjo leisti žurnalą „Margutis“ (finansiškai rėmė J. Bačiūnas) – daina ir humoru žadino lietuvybę.

Nuo 1932 m. pradėjo rengti „Margučio“ radijo programas. „Margutis“ tapo centrine ašimi, apie kurią sukosi Čikagos ir jos apylinkių lietuvių kultūrinis gyvenimas. 1936 m. lapkričio 16 d. pirmą kartą „Margučio“ programą perdavė į Lietuvą. 1934 m. liepos 19 d. Pasaulinės parodos metu Čikagoje suorganizavo simfoninį koncertą, kurio dalis programos buvo lietuviška. Vienas ir su kitais artistais įdainavo kūrinių į plokšteles. Parašė tekstus knygelėms „Vanago plunksna“ (1927 m.) ir „Vanago sapnas“ (1928 m.). Keliuose „Margučio“ numeriuose spausdino įspūdžius iš koncertinių kelionių po Amerikos lietuvių kolonijas.
Mirė 1949 m. kovo 10 d. Gulfporte, MI, palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje, JAV. Ant Vanagaičio kapo parašyta – “Už dainą, raštą ir žodį dėkinga Lietuvių Tauta”.

Žemiau pateikiame Raimundo Mariaus Lapo straipsnį apie Antaną Vanagaitį “Draugo” laikraštyje.

Pradėkime nuo to, kad Antanas buvo revoliucionierius. Yra žinių, kad Šakių apylinkėje buvo subūręs jaunimą, kuris savo veikimą grindė grynai lietuviška ideologija. Šį momentą reikia pabrėžti dėl to, kad 1905-tųjų revoliucijos metu garsiai skambėjo ne tik politiniai, bet ir socialiniai, t.y. klasių kovos šūkiai. Atsiminkime, kad Vanagaitis buvo kilęs iš darbininkų, t.y. iš to luomo, kuris socializmui davė daugiausia pasekėjų, tačiau pats Vanagaitis tarp jų nepateko. 1905 m. revoliucija jam pirmiausia buvo lietuvių tautos sukilimas prieš caro priespaudą. Su savo bičiuliais jis skelbė šūkį: ,,Dirbti Lietuvos gerovei” – vėliau tai taps kertiniu jo veiklos akmeniu. Gal sąmoningai, o gal ir ne, lietuvybės bei lietuviškų reikalų supratimas vėliau žymės visą Vanagaičio veiklą.
O ji buvo itin plati – jis buvo vargonininkas ir kompozitorius, dainininkas ir aktorius, žurnalistas ir leidėjas, impresarijus ir ,,recording artist” (kaip kitaip, nepanaudojus angliško termino, būtų galima apibūdinti bene produktyviausią išeivijos muzikantą?), chorvedys ir pirmosios Čikagos lietuvių operos bei Lietuvių rūmų iniciatorius, humoristas ir filosofas, režisierius ir organizatorius, verslininkas ir rinkodaros specialistas, diplomatas ir giliai mąstantis lietuvis patriotas.
Kai Antanas Vanagaitis Laižuvoje susibičiuliavo su Juozu Tumu, ta draugystė tęsėsi iki pat Vaižganto mirties. Jie visą laiką susirašinėjo. Vaižgantas siųsdavo Vanagaičiui į Čikagą savo naujai išleistas knygas. Neužmiršdavo pamaloninti ir nuotraukomis. Ant vienos Vaižgantas užrašė: ,,Šimto talentų vyrui be vieno: nesugebėjusiam lig šiol įsigyti žmonos”. Ilgainiui ir tą ,,šimtąjį talentą” Vanagaitis sau ,,į jaučio odą” įsirašė: 1935 m. jis vedė Liliją Žilvitytę. Beje, apie Liliją mažai ką surasime istoriniuose šaltiniuose. Žinome tik tiek, kad ji buvo tylioji Žozefina napoleoniškojo Vanagaičio šešėlyje. Jei ne ji, vargu ar Vanagaitis būtu galėjęs taip ilgai ir sėkmingai valdyti savo sukurtą ,,Margučio” imperiją. Žilvitytės pėdsakai ,,Margutyje” pastebimi beveik nuo pirmųjų jo įkūrimo dienų 1928 metais. Ji buvo ir aktorė, ir žurnalo bei radijo laidų administratorė, ir net žurnalistė. Vyrui mirus, Lilija sunkiai, iki paskutiniųjų ir beveik viena vežė „Margučio” vežimą (nes jau pokario metais į Čikagą atvykusiems emigrantams ši
žiniasklaida atrodė pernelyg ,,prasčiokiška” ir žemo intelektinio lygio). Vanagaičiai vaikų neturėjo, bet jų scenos ir radijo ,,personažų” – Dėdytės Jeronimo ir Tetytės Daratos – dėka dešimtys tūkstančių Amerikoje gimusių jaunuolių tapo karštais lietuviais patriotais.
Jei Vanagaitis būtų pasilikęs Lietuvoje ir atsidėjęs tik scenos menui, jis būtų galėjęs tapti vienu iškiliausių mūsų aktorių; jei jis būtų pasišventęs tik muzikai – ko gero, turėtume mūsų istorijoje vieną geriausių kompozitorių; jei jis būtų rimtai atsidėjęs spaudai, jo vardas šiandien būtų linksniuojamas tarp gabiausių žurnalistų. Tačiau Vanagaitis pasirinko ne vieną, bet daugelį amatų ar profesijų. Jis nemėgo vienodumo, jam gyvenime reikėjo įvairovės. Tai buvo jo stiprybė ir silpnybė. Be to, tuometiniams Amerikos lietuviams, kurie galbūt nepasižymėjo dideliu išsilavinimu ar intelektu, reikėjo ne siauros srities specialisto, bet kaip tik tokio ,,šimto talentų” žmogaus.
Nuo 1924 m., kai su savo vodevilio teatro trupe ,,Dzimdzi-Drimdzi” atvyko į Ameriką, Antanas Vanagaitis pagarsėjo savo įvairialypiais gabumais.
Satyrinė spauda, radijas, vodevilis, plokštelės – tai buvo visas jo gyvenimas, įkvėpęs ne tik monografiją, bet ir eilinio lietuvių išeivio meilę ir pagarbą.
Šiandien norėčiau atskleisti kiek kitokį Vanagaitį – mažiau girdėtą, o gal ir visai nežinomą.
Nuo pat XIX amžiaus aštuntojo dešimtmečio, kai lietuviai pradėjo masiškai keliauti į JAV ,,laimės ieškoti”, atsirado įvairios organizacijos, susivienijimai, chorai, orkestrai, dramos rateliai. Užuovėją jie galėdavo rasti arba bažnyčių salėse (nors klebonai ne visada būdavo tokiems projektams palankūs), arba pasauliečių svetainėse – ,,saliūnuose” (kaip buvo madinga tais laikais vadinti karčiamas, užeigas).
Vanagaičio galvoje knibždėte knibždėjo mintis įkurti kultūrinį ir visuomeninį centrą. Tą mintį plačiai propaguoti jis pradėjo jau 1926 m. Anot jo, ,,Čikagos lietuviai spėjo per keliasdešimt metų pristatyti daug bažnyčių, svetainių, biznio namų, bankų, gyvenamų namų, auditorijų ir t.t., bet įsigyti sau Rūmų nepajėgė. Lietuvių Rūmais aš noriu vadinti tam tyčia pastatytą ganą erdvų namą, kuriame tilptų mūsų tautiškai dvasinės kultūros pradai. Juk Čikagos lietuviai daug ką nuveikė per savo gyvenimo laiką, todėl reikalinga, kad tas nuveiktas darbas nežūtų… Tokie Rūmai talpintų savyje mūsų praeitį. Turėdami tiek literatūros, dailės, neturime jai vietos. Viskas išmėtyta, išblaškyta.
O juk reikėtų tą viską surinkti ir padėti į saugią vietą. Kuo ne tik mes patys pasidžiaugtum, bet ir vaikų vaikai. Pavyzdžiui, jei mes pastatytume sau Rūmus, kuriuose tilptų muziejus, knygynas, teatras, klubas, tai, be abejo, jie būtų mūsų širdis – centras, kuris ne tik mūsų ainiams, bet ir mums Vanagaičiui rūpėjo įkurti Čikagoje Lietuvių operą. Nors pagal profesiją jis buvo aktorius, neužmirškime, kad Vanagaitis studijavo konservatorijoje ir savo karjerą pradėjo Kauno operoje. Nuo pat 1926 m. jis puoselėjo tą projektą tarp Čikagos muzikų, dainininkų bei visuomenės. Spalio 3 d. įvyko steigiamasis susirinkimas. Deja, kilnių norų nepakako. Po steigiamojo susirinkimo sumanymas liko mirties taške. Savo dienoraštyje Vanagaitis apie operą daugiau nebeužsimena.
1925–1926 m. Vanagaitis rašė dienoraštį. Tas dienoraštis buvo rašomas aforizmų forma –kaip jis pats apibūdino, ,,tuščius puslapius ne dienos įvykiais pamarginsiu, bet stačiai nusikratysiu mane kankinančiomis mintimis”.
Vanagaičio dienoraštis įdomus tuo, kad jis atskleidžia kitą – nelinksmąją – jo charakterio pusę, apie kurią visuomenė nežinojo.
1925 m. „perliukuose” dažnai atsispindi ir Vanagaičio aktoriaus likimas.
,,Didžiausias teatras pasaulyje, tai žemės kamuolys. Žmonija ieško Dievo, o artistai režisieriaus. Mylėti daug lengviau, kaip kad apie meilę dainuoti. Egoizmo viršūnė – artistas. Muzikos garsai gyvuliui teikia žmonišką palaimą.”
Po metų kompozitoriaus mintys pasuko kiek kita linkme. ,,Jei tu žinosi, kas tu esi, žinosi, kas Dievas yra. Ginklas rankoje nekariauja, bet tvarką griauna. Lietuva tai šalis be valdovo – ją gali kiti valdyti dėl to, kad mes kitus valdome. Per prasti žmonės esame, kad save pagerbtume. Kas užmuša kitą, užmuša savyje žmogų. Dabar žmonių kaip ir nėra. Komunizmas gali išauklėti piktadarius gerais žmonėmis, jei jis pats bus saugojamas gerų žmonių. Mokslą žmonės kuria tam, kad nieko nežinotų. Pasaulio didumas priklauso nuo žmogaus fantazijos.”
Kompozitoriaus Vanagaičio gyvenimas – tai nepertraukiama virtinė žygių, drąsių užmojų, kietos kovos ir gerų vilčių. Savo veikloje jis dažnai
skynė gražių laimėjimų laurus. Ta maža, neišdirbta dirva, kurią jis rado vos atvykęs į šią šalį, jo talento dėka buvo paversta plačiu lauku, kuris davė vis naujesnį ir įvairesnį derlių.
Toks buvo Antanas Vanagaitis…

Jūsų dėmesiui pristatome tris Antano Vanagaičio įrašytas plokšteles. Tikėtina, kad visų dainų autorius pats Antanas Vanagaitis.

Antanas Vanagaitis – Eina pati į karčiamą / Mergytę prigavo (Columbia 16078F)

Plokštelė įšleista 1927m. liepos mėn. Columbia (JAV) įrašų kompanijoje.
“Eina pati į karčiamą” – ironiška dainelė apie moterų smurtą prieš vyrus.
“Mergytę prigavo” – linksma dainelė apie nedorėlį bernelį.

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Antanas Vanagaitis – Margarita / Be nosies (Columbia 16130F)

Plokštelė išleista 1929m. sausio mėn. Columbia (JAV) įrašų kompanijoje.
“Margarita” – humoristinė dainelė apie ištekėjusią, bet išdykusią Margaritą.
“-Kyla ūpas siekti lūpas,
pabučiuoti jas tuojau.
Akys dega, rankos dreba,
širdis plaka dar smarkiau.”
“Be nosies” – humoristinė dainelė apie lietuvių bendravimo ypatumus.
“-Kaip be nosies aš gyvensiu,
ku darysiu kai pasensiu?
Nesuuosiu nei cibulių,
nei skilandžio, nei šnapsulio”

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Antanas Vanagaitis – Barbora / Kad nėr alaus (Okeh 26054)

Plokštelė išleista 1927m. gruodžio 2d. Okeh Records kompanijoje, JAV.
“Barbora” – šmaikšti dainelė apie pagyvenusių žmonių norą kartais prisiminti jaunystę (Įrašas nekokybiškas dėl pernelyg susidėvėjusios plokštelės).
“Kad nėr alaus” – linksma dainelė apie rūpesčius verdant svečiams alų.

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Gegužės mėnesio lietuviška plokštelė - Mahanojaus lietuviška mainerių orkestra – Shenandorio polka / Bernelio polka (Columbia 16157F)

Šia plokštele pradedame lietuviško folkloro emigracijoje temą.
Pirmoji emigracijos iš Lietuvos į JAV banga prasidėjo žymiai anksčiau negu mums įprasta manyti. Ji prasidėjo po 1863m. sukilimo. Rytinėje JAV pakrantėje pradėjo formuotis tankiai lietuvių išeivių apgyvendintos gyvenvietės. 1899m. JAV jau buvo apie 200000 lietuvių. Pensilvanijoje, turinčioje didelius kiekius antracito, šalia kasyklų įsikūrė kalnakasių miesteliai, kuriuose daugumą sudarė išeiviai iš Lietuvos ir Lenkijos. Vienos didesnių gyvenviečių buvo Mahanojus (Mahanoy city) ir Šenandoris (Shenandoah).
Lietuviškos gyvenvietės turėjo savo lietuviškas bažnyčias, karčiamas ir liaudiškos muzikos ansamblius.
Mahanojaus miestelis buvo įkurtas 1859. 1888m. jame įsikūrė Šv. Juozapo lietuviškoji katalikų parapija su bažnyčia, vienintelė tuo metu JAV turėjusi lietuvį kunigą Petrą Abromaitį.
Mahanojus taip pat turėjo savo gana žymų lietuvišką orkestrą. Mahanojaus lietuviška mainerių orkestra (Mahanoy City Lithuanian Miners Band), vadovaujamą Prano Juodkos, sudarė du trimitai, klarnetas, du smuikai ir tūba. Ansamblio vokalistas buvo Adomas Šaukevičius.
Tarp 1928m. ir 1934m. orkestras Columbia ir Victor įrašų kompanijose įrašė keliolika plokštelių. Įdomu tai, kad kiekvieną kūrinį Mahanojaus orkestra pradeda ironišku, arba humoristiniu dialogu.
Plokštelė įrašyta apie 1930m. Columbia (JAV) įrašų kompanijoje.

“Shenandorio polka” – ironiška dainelė apie kaimyninio Shenandoah kalnakasių miestelio merginas. Panašu, kad šių laikų problemos egzistavo ir praėjusio amžiaus pradžioje.

Puikiais rūbais apsirengę
tik sau kelių neuždengia.
Visos gatvėm vaikštinėja,
jaunus vyrus kalbinėja.

Josios myl tik tą vyruką
kuris turi sau karuką…

“Bernelio polka” – nuotaikinga polka nevedusiems berneliams.

- Muzikantai, žiūrėkite kokios gražios merginos eina…
- Jūs ne in mergas žiūrėkite ale grajinkite.
-Tai kaip nežiūrėsi, kad labai gražios…

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Balandžio mėnesio vakarietiška plokštelė – Victor Silvester – Three beautiful words of love / My love for you (Columbia FB3275)

Plokštelė išleista 1946-47m. Anglijoje, Columbia įrašų kompanijoje.
Victor Silvester (1900.02.25 – 1978.08.14) – anglų šokėjas, muzikantas ir šokių orkestro vadovas. Victor Silvester buvo viena žymiausių XX amžiaus pirmos pusės pramoginių šokių personų, 1922m. laimėjęs Pasaulio pramoginių šokių čempionatą. Victor Silvester daug prisidėjo prie pramoginių šokių populiarinimo bei naujovių įdiegimo.
1935m. Victor Silvester nepatenkintas per maža pramoginių šokių muzikos pasiūla, įkūrė nuosavą pramoginių šokių muzikos orkestrą, vėliau pavadintą “Victor Silvester and his Ballroom Orchestra”. Orkestras adaptavo pramoginiams šokiams daugelį to meto populiarių kurinių, ko pasekoje “Victor Silvester and his Ballroom Orchestra” tapo labai populiarus visoje Europoje.

“Three beautiful words of love” – kvikstepas, parašytas Billy Reid (1902 – 1975). Billy Reid buvo populiarus anglų kompozitorius, akordeonistas bei United Kingdom orchestra vadovas.
“My love for you” – valsas, parašytas kompozitorių Nestor ir Wilson.

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.