Metų persona – Mikas Petrauskas

Mikui Petrauskui – 140
Mikas Petrauskas (1873 m. spalio 13 d. Palūšėje, Švenčionių raj. – 1937 m. kovo 23 d. Kaune) buvo žinomas dainininkas (tenoras), vargonininkas, dirigentas, pedagogas, kompozitorius ir kultūros veikėjas. Mikas Petrauskas – žinomo Lietuvos tenoro Kipro Petrausko brolis bei aktyvus nepriklausomos Lietuvos ir lietuvių emigrantų bendruomenės JAV kultūros veikėjas.

M. Petrauskas sukūrė daug įvairių kūrinių: operas „Birutė“ (1906) ir „Eglė žalčių karalienė“ (1920), 19 operečių, 37 solo dainas, 17 vokalinių duetų, keletą giesmių, harmonizavo 143 lietuvių liaudies dainas, parašė keletą originalių dainų chorams. Sukūrė pjesių fortepijonui ir smuikui. Tilžėje išleido revoliucinių dainų rinkinį „Trimitas“ (1910), parašė knygą „Iš muzikos srities“ (1909), „Mažą muzikos žodynėlį“ (1916), apybraižą „Orkestrai“, straipsnių įvairiais muzikos klausimais.

Ištrauka iš JAV spaudos apie Miko Petrausko pasirodymą Čikagoje 1907.11.17 (anglų k.)

On November 17th the Chicago Lithuanians showed themselves to the Americans in deeds, but not with noise! On this day the concert was given by our honorable singer and composer, Mr. Mikas Petrauskas. He is the first singer that has proved to the world that even an oppressed nation has its geniuses, that under its straw roof great men are born.
The concert was held in the Music Hall, where all the world’s famous artists give their concerts. A majority of the public was Lithuanian.
The first number on the program was a duet, violin and piano, suite number 2 in E major, Eduard Schuett, by Mrs. and Mr. Frederiksen. Then Mr. Petrauskas came on the stage. The public received him with a great ovation,flowers were thrown under his feet, it was several minutes before the public became calm. Petrauskas was moved by this 2ovation. The first song was Italian, „Per Pieta,” by Mozart. The singer was moved by such a reception, so that he was unable to sing very well. The second song was in Lithuanian, „Thanks to God,” his own composition. This song brought a greater impression on the Lithuanian public because they can understand the words. After this song the public demanded more. He sang another Lithuanian song of his own composition.
The third number on the program was the violin solo „Romance et Finale,” for violin by Wieniawski, was played by Frederick Fredericksen.
Fourth, (a) was a song in the Russian language, „Osen,” by Tschaikowski; (b) Russian song, „Ditiatko,” by Pashalov. These songs Mr. Petrauskas sang very well. The last sorrowful song brought tears in the eyes of the public. Further Mr. Petrauskas sang Lithuanian songs of his own composition, „The Birds,” and „Give us heat, Oh Sun.” In these two songs the singer reminds our fatherland, 3the singing of birds in the fatherland’s forests. The following two songs were in English, „Cradle Song,” by Tschaikowski, and „By the Murmuring Stream,” by Tschaikowski. The last song was in Lithuanian, „Kiela,” by Tschaikowski. This song Mr. Petrauskas sang very well. Number 5 was a piano solo, played by Mrs. Frederiksen, „Serenade,” and „La Fileuse,” by Sig. Stojowski. Mrs. Frederiksen is a very good pianist.
Mr. Petrauskas sang very well the aria from Pagliacci, „Pionska Stacha,” by Moniuszko; and the aria, „The Fierce Maidens,” by Gounod. The best one was when he sang the last aria from the opera „Rigoletto.”
At the beginning of the concert Mr. Petrauskas was moved by the tremendous ovation the Lithuanians gave him. By and by the artist came to himself and performed his duty perfectly as an artist should do on such occasions.

Ištrauka iš JAV spaudos apie Miko Petrausko operos „Šienapjūtė” premjerą Čikagoje 1910.01.02 (anglų k.)

The Biruta Music and Dramatic Society successfully presented the first Lithuanian opera, „Sienapiute” (Hay Harvest), on Sunday afternoon, January 2, at the Garrick Theatre, which is located in the downtown section of Chicago. Besides the opera, a comedy entitled „Be Sumenes” (Without Patience), was also staged. This comedy, which was the first Lithuanian play to be staged in America (on Dec. 31, 1889, at Plymouth, Pa.) was presented to commemorate the twentieth anniversary of that event. The entire program was under the personal direction of Mikas Petrauskas, world-famous Lithuanian composer and director of the Biruta Society.
The whole affair was successful in every way, except from a financial standpoint. It is estimated that of the fifty thousand Lithuanians in the Chicago area only about one per cent came to witness the first presentation of the first Lithuanian opera. Expenses were over $400, but the total receipts were only $380. As a result, the affair resulted in a deficit of more than twenty dollars.
The reason for the small attendance is the low level of intelligence of our people, and the apparent fact that they are still more interested in saloons than anything else. Financially, an ordinary workingman enjoys a better life than our writers, musicians, and artists.
The program began with the presentation of the second act of the melo-drama „Birute” (the name of the fourteenth century Lithuanian duchess). This act was very impressive, like a prayer to the Lithuanian gods. The leading part, „Birute”, was played by Miss M. Horodeikis, who rendered a very satisfactory performance. Others who played well were: „Old Priest”–A. Zacharas, and „High Priest”–J. Ilgaudas.
The second part of the program was the presentation of the two-act comedy, „Be Sumenes” (Without Patience). It was very successfully presented. The following players gave a good account of their performances: „Jurgis”–Mr. M. Dudas, „Kotryna”–Mrs. M. Damijonaitis, „Ona”–Miss P. Atkociunas, and „Ickus”–J. Uktveris.
The third and main event was the presentation of „Sienapiute” (Hay Harvest), which was the first presentation of the first Lithuanian opera. This performance cannot be praised nor censured, but compares favorably with the usual American presentations. It created the impression that it is only the first act of a long drama, and not a complete Play. The libretto is not a drama, tragedy, or a comedy. Two or three more acts could easily have been added to this operetta, then it would really be a grand opera. From the standpoint of art and music, that is, orchestral music, the opera was very exhilarating. The performance was very effective and highly successful. The chorus became slightly confused while singing the most difficult part of the opera. However, this fact should be overlooked when all the unfavorable conditions under which the opera was presented are taken into consideration.
The scene of the opera is laid in a field in Lithuania just before sunset. A group of women, who gather the hay after it is mowed by the men, persuade the men to cease work for the day. The sun sets; the toilers stop working and rest in 4the field. One of the workers, „Aldona”, longs to see „Masulis”, a peasant, with whom she is in love. In the meantime, a young farmhand entertains the reapers with songs. „Gotautas.” the landlord, arrives and begs „Aldona” to become his house-servant. Later, he makes love to her, and asks her to become his wife. „Aldona”, being a poor peasant girl, declines the offer of marriage, saying that „Gotautas”, who is a rich landowner, would not love her after their marriage. „Gotautas” becomes enraged, and vows to seek revenge. Later, „Masulis” arrives on the scene. „Gotautas”, after seeing the couple make love to each other, swears revenge against „Masulis”, and leaves the scene. Presently, a young lad arrives and informs „Masulis” that his mother was dispossessed by „Gotautas”, who threw all her belongings into the road in a reckless manner. The Play ends with an impressive song by the entire Biruta chorus, as the reapers prepare to go home.
The history of „Sienapiute”, the first Lithuanian opera, is as follows: After successfully presenting his melodrama, „Birute”, in the city of Vilna, Lithuania, during the Fall of 1906, the composer, Mikas Petrauskas, decided to write a Lithuanian opera. He disclosed his plan to K. Josukaitis, who agreed to write 5the libretto for „Sienapiute” in accordance with a plan submitted by Mr. Petrauskas. He wrote the libretto within three days. Mrs. Petrauskas composed the music for „Sienapiute” within eight months while in Switzerland during 1906 and 1907. The orchestration of the opera took a longer time, because Mr. Petrauskas toured America with concerts. He wrote the orchestration during 1908 and 1909 while attending a Conservatory of Music in Paris, France.
The following artists participated in the presentation of „Sienapiute”: „Masulis”–Mr. K. Kasputis, „Aldona”–Miss M. Jaksevicius, „Gotautas”–Kre. V. Brusokas, and Juska”, a servant–Mr. F. Zacharas. Mr. K. Drangelis also played the part of a servant; Miss M. Horodeikis played the part of a peasant girl; Mr. J. Ilgaudas and Mr. K. Strumskis acted as peasants. The most important roles were that of „Mesulis”, tenor, and „Aldona”, soprano. Some of the characters, as that of „Gotautas, did not do any singing.
Gabriel Katzenberger, a German, who is the most distinguished music critic in 6Chicago, made the following criticism of „Sienapiute” in the January 3 issue of the Illinois Staats Zeitung: „The music is original, the theme is well developed and embellished with amour and melody. Although the participants in the opera are all theatrical amateurs, nevertheless, they rendered splendid performances; their voices were clear and pleasing. The Biruta chorus was really great. Mr. Petrauskas is a very talented musical artist, and much good can be expected from him as a musical composer.”
Mr. Petrauskas is now writing another Lithuanian opera, „Egle, Zalciu Karaliene” (The Evergreen Tree, Queen of Non-Poisonous Snakes), which deals with Lithuanian mythology. The libretto is taken from „Guzutis”, a well-known drama composed by A. Fromo.

Ištrauka iš JAV spaudos apie Miko Petrausko ir „Birutės” choro pasirodymą Čikagoje 1909.10.03 (anglų k.)

„The musical concert of Mikas Petrauskas and the Biruta Singing and Dramatic Society, which was held on Sunday evening, October 3, at Music Hall, 203 Michigan Boulevard (Fine Arts Building), was a great success. More people attended this concert than attended the first concert of Petrauskas. All the seats in the hall were occupied.
The Chicago Daily News, in the October 2 issue, advertised it as the first Lithuanian concert in Chicago. However, that is not true, because the first Lithuanian concert in Chicago took place in the year 1907.
It is not necessary to repeat the program here, because it was printed in full in the September 24 issue of Lietuva (Lithuania). However, in addition to the songs listed on the program, Mr. Petrauskas sang: „Rusti Mergele” (Insolent Lady); „Laukiu, Kolei Man Paliepsi” (I Will Wait Until You Tell Me); and „Pauksteliai Ciulba” (The Birds Are Chirping). The Biruta Chorus sang the following song, in addition to those listed on 2the program: „Noriu Miego” (I Want To Sleep).
Mr. Petrauskas sang a total of eighteen songs; eleven of these were in Lithuanian, two in Italian, and one each. in French, Russian, German, Polish, and English. The most successful songs were: „Pasakyk, Lietuva, Mylimoji” (Tell Me, Lithuania, My Love); „Rusti Mergele”; „Ditiatko” (Not Enough), a Russian, „Lauksiu, Kolei Paliepsi”; „Jojau Diena, Jojau Nakti” (I Rode–A Horse–In the Day Time, I Rode in the Night Time); and „Pauksteliai Ciulba.” The audience was mostly pleased with „Rusti Mergele,” and „Jojau Diena, Jojau Nakti,” which amused everyone and received much applause and shouts for encores.
Anthony Pocius accompanied on the piano. He also played a solo, Mendelssohn’s „Concerto in G Minor,” and two shorter pieces by Schumann and Chaminade.
The following Lithuanian vocalists: Dauksa, Strumskis, Janusauskas, and Limontas, sang Petrauskas’ quartet, „Gamta Grazi” (Nature Is Beautiful).
The Biruta Chorus sang a total of five songs.
Towards the end of the program, members of the Biruta Chorus presented Mr. Petrauskas with a wreath of flowers in the shape of a lyre.
It was announced in the program that in the near future a concert will be given by the music students of Mr. Petrauskas.”

Siūlome paskaityti Gedimino Indreikos straipsnį laikraštyje „Draugas” – „MIKAS PETRAUSKAS – LIETUVIŲ OPEROS PRADININKAS” 2010.01.16

Prieš šimtą metų Čikagos ,,Birutės” choras, vadovaujamas Miko Petrausko, pirmąkartpastatė jo operą ,,Šienapjūtė.” Tai buvo svarbus įvykis: pasaulinė lietuviškos operos premjeraAmerikoje. Šis renginys didingajame vidurmiesčio ,,Garrick” teatre 1910 m. sausio 2 d. tuo pačiu iškilmingai paminėjo pirmąjį Amerikos lietuvių teatro pastatymą prieš 20 metų: Plymouthe, Pensilvanijoje lietuvių mėgėjų suvaidintą A. Turskio pjesę ,,Be sumenes” 1889 m. gruodžio 31 d. Mikas Petrauskas gimė 1873 m. Palūšėje, Švenčionių apskrityje. Iš savamokslio tėvo pramoko vargonų muzikos, vėliau mokėsi Rokiškio vargonų mokykloje. Dar būdamas jaunuoliu, Gervėčiuose suorganizavo 80 asmenų chorą. 1901 m. Petrauskas studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje dainavimą ir instrumentacijos mokėsi pas prof. N. Rimskį-Korsakovą. Gavo laisvojo menininko diplomą. Pirmoji lietuviška opera, M. Petrausko ,,Birutė” pagal G. Žemkalnio istorinę dramą gimė Vilniuje 1906 m. lapkričio 6 d., pastatyta Miesto salėje (dabartinės Filharmonijos pastate). Ji buvo entuziastingai sutikta. Į Ameriką emigravęs 1907 m. vasarą, M. Petrauskas išjudino visas lietuvių kolonijas, sudomino visuomenę savo koncertais ir chorais. ,,Birutės” choras, įsteigtas 1900 metais, iš pradžių vadinosi ,,Dr. Vinco Kudirkos dainininkų draugystė.” Palaipsniui choro veikla išsiplėtė, ruošiant ir dramos veikalus. Nuo 1909 m. chorui vadovavo kompozitorius Mikas Petrauskas. Tuo metu be Leono Eremino vokiškų ir latviškų dainų vertimų nebuvo gaidų lietuviškoms dainoms. Petrauskas ėmėsi chorui kompanuoti lietuvių liaudies dainas. Jis supažindino platesnę amerikiečių publiką su lietuvių muzika: 1909 m. spalio 3 d. suruošė rečitalį ir ,,Birutės” choro koncertą Music Hall salėje (dabartiniame Fine Arts pastate) Čikagos centre.
Grįžtant prie ,,Šienapjūtės” – nors šis kūrinys šiandien laikomas operete, lyginant su kitų tautų operomis, ,,Šienapjūtė” neabejotinai atitinka lengvosios operos reikalavimus. Vokalinė muzika pagrįsta lietuvių liaudies dainų melodijomis. Libretas parašytas Konstantino Jasiukaičio. Čikagos savaitraštis ,,Lietuva”, aprašydamas ,,Šienapjūtės” premjerą, gana stipriai kritikavo: ,,Veikalas nėra nei komedija, nei tragedija. Du ar trys veiksmai galėtų būti prijungti, jog būtų pilna opera. Iš muzikinės pusės žiūrint, M. Petrauskas puikiai dirigavo orkestrą. Tiktai choras kiek susipainiojo giedant kaip kuriose vietose. Kadangi choro nariai turėjo mažai laiko pasiruošti, reikia už tai atleisti jiems.” ,,Šienapjūtės” pastatyme pagrindinius vaidmenis dainavo solistai K. Kasputis ir M. Jakševičiūtė, kiti vokalistai – V. Brusokienė, F. Zakaras ir M. Horodeckaitė. Be premjeros, šią popietę buvo atliktas Petrausko operos ,,Birutė” antrasis veiksmas. Toliau dramos skyrius suvaidino komišką pjesę ,,Be sumenes”, kurios sukaktuves ši šventė kaip tik ir minėjo. Operos pastatymas kainavo 400 dol. (1910 metų valiuta), ypač brangi buvo ,,Garrick” teatro nuoma. Laikraštis ,,Lietuva” skundėsi: ,,Spėjama, kad Čikagoje yra virš 50,000 lietuvių, gaila kad tiktai vienas procentas iš jų atvyko pamatyti pirmąją lietuvišką operą. To priežastis yra mūsų žmonių žemas apsišvietimas, pasirodo jie mieliau lanko karčiamas nei bet ką kitokio.” ,,Šienapjūtę” palankiau vertino Čikagos kitataučių spauda. Vokiečių dienraščio ,,Illinois Staats–Zeitung” (1910 sausio 7) muzikos kritikas prof. Gabriel Katzenberger rašė: ,,Petrausko muzika originali ir melodinga, operos tema gerai išryškinta ir siužete įpinta romantikos. Nors visi choro nariai yra mėgėjai, jie vis dėlto puikiai giedojo, jų balsai tyri ir malonūs ausiai. ‘Birutės’ choras yra tikrai puikus. M. Petrauskas yra talentingas muzikas, ir daug gero galima tikėtis iš jo kaip kompozitoriaus ateityje.” Beje, ,,Garrick” teatras, buvęs Randolph gatvėje, anksčiau buvo vadinamas ,,Schiller,” pastatytas Čikagos vokiečių operos bendrovės.
Tiems, kurie linkę sumenkinti pirmosios lietuvių išeivijos saviveiklą, gal reikėtų priminti sąlygas, kuriose ,,Birutės”, Lietuvos vyčių ir ,,Pirmyn” chorai veikė. Šešias dienas, ilgas valandas dirbdami siuvyklose, skerdyklose ar kituose sunkiuose darbuose, jie rasdavo laiko susiburti lietuvių choruose ir organizacijose. Jie pastatė daug bažnyčių ir mokyklų, neturėdami išteklių savo pačių materialiniams patogumams. Kiekviena parapija turėjo savo chorą. Ir jie žinojo savo tapatybę, labai vertino lietuvių kultūrą.
Prisiminimus apie Miką Petrauską rašė prof. Juozas Žilevičius ,,Drauge”: ,,Jis visada šalia savęs laikė
smuiką; beregint jaunimas sukdavosi, bile kur, kur tik Mikas pradėdavo savo smuiko stygomis melodijas rangyti. Tai buvo lyg klajojantis trubadūras, šaukiąs jaunimą mylėti tautą, branginti visa kas sava, lavintis kultūringai dainoje ir muzikoje” (,,Draugas”, 1952 gruodžio 20).
Opera ,,Šienapjūtė” buvo pakartota per Susivienijimo Lietuvių Amerikoje seimą 1910 m. vasarą, vėliau buvo statoma kitose lietuvių kolonijose. 1914 m. Petrauskas persikėlė į Bostoną, tapo ,,Gabijos” choro meniniu vadovu. Mikas Petrauskas Amerikoje sukūrė ir savo svarbiausią operą ,,Eglė žalčių karalienė”, premjera surengta Bostono operos rūmuose 1924 m. gegužės 30 d., dalyvaujant ,,Gabijos” ansambliui ir Bostono simfoniniam orkestrui. Pats kompozitorius ir atliko žalčių karaliaus vaidmenį. Eglės partiją dainavo Aldona Putvinskaitė. Dauguma jo operečių buvo ,,Gabijos” choro repertuare. Iš viso M. Petrauskas sukūrė 19 operečių ir operų. Iš jų minėtinos ,,Birutė”, ,,Užburtas kunigaikštis”, ,,Girių karalius”, ,,Vestuvės”, ,,Kaminkrėtys ir malūnininkas”, ,,Consilium facultatis.” Neginčijamai galima teigti, jog Mikas Petrauskas buvo lietuviškos operos tėvas.
Čikagoje M. Petrauskas 1910 m. buvo įsteigęs Lietuvių muzikos konservatoriją, kurią vėliau nukėlė
į S. Bostoną. Išvykęs į Lietuvą, Petrauskas 1920 m. rudenį Kauno Valstybės teatre pastatė operą ,,Birutė”, kurioje dainavo jo brolis Kipras. 1922 m. Bostone išleido gaidų knygą ,,Lietuviškos dainos”, 4,000 jos egzempliorių dovanojo Lietuvos mokykloms. Baltimorėje Mikas tęsė savo kūrybinį darbą, 1927 m. čia sceną išvydo operetė ,,Prieglauda.”
1930 m. Petrauskas, jau pensininkas, galutinai sugrįžo Lietuvon. Mirė 1937 m. kovo 23 d.
Kaune. Čikagos Lietuvių auditorijoje buvo surengtas Miko Petrausko gedulo koncertas, dalyvaujant visų lietuvių chorų atstovams. Juozas Žilevičius apgailestavo, kad didelė dalis M. Petrausko rankraščių ir ,,Birutės” partitūra orkestrui žuvo, atvežus juos į Klaipėdos uostą, transporto kompanijos sandėlyje. M. Petrauskas yra įgrojęs daug liaudies dainų plokštelėse, tik, deja, nėra išlikę garso įrašų iš gausios ,,Birutės” choro muzikinės veiklos Čikagoje. Petrausko kūrybą išeivijoje atgaivino ,,Dainavos” ansamblis, 1954m. pastatant ,,Šienapjūtę,” instrumentuota ir papildyta muziko Petro Sarpaliaus. Tačiau Miko Petrausko operetės, kaip ir lietuvių tautosaka, tapo nemadingos šiuolaikiniams muzikos teatrams. O Petrauskas tikrai nusipelnė didesnio mūsų įvertinimo. Linkėtina, kad bent Lietuvos Operos teatras atitaisytų šį trūkumą ir užsibrėžtų vėl pastatyti jo opus magnus – ,,Eglę žalčių karalienę.”

Miko Petrausko diskografija

Columbia 45515 1915.04.02 Lietuva Tėvyne Mūsų
Columbia 45516 1915.04.02 Darbininkų Marselietė
Columbia 45517 1915.04.02 Sukelkime kovą
Columbia 45520 1915.04.02 Kur banguoja Nemunėlis
Columbia 45522 1915.04.02 Birutė
Columbia 45523 1915.04.02 Sveiki broliai dainininkai
Columbia 45524 1915.04.02 Tykiai Nemunėlis teka
Columbia 45529 1915.04.03 Už šilingėlį
Columbia 45530 1915.04.03 Ko liūdit sveteliai
Columbia 45531 1915.04.03 Saulelė raudona
Columbia 45532 1915.04.03 Šių nakcialy
Columbia 45533 1915.04.03 Jojau dieną
Victor B-24335 1920.07.20 Kukuliai
Victor B-24336 1920.07.20 Valio dalgele!
Victor B-24337 1920.07.20 Geismai ir svajones
Victor B-24338 1920.07.20 Kaip gi gražus rūtelių darželis
Victor B-24340 1920.07.20 Skamba kankliai trimitai
Victor B-24339 1920.07.20 Gersim broliai uliavosim
Victor C-24346 1920.07.20 Pasakyk, Lietuva mylimoji
Victor B-24347 1920.07.20 Bernužėli nes’voliok
Victor C-24348 1920.07.20 Rudens melodija
Victor B-24349 1920.07.20 Matušėle miela
Victor BVE-38053 1927.05.26 Augin tėvulis du sūnytėliu
Victor BVE-38058 1927.05.26 Pavasario rytas
Victor CVE-38060 1927.05.26 Devynios pačios
Victor BVE-38054 1927.05.26 Barborytė
Victor BVE-38055 1927.05.26 Susivartyk antele
Victor BVE-38057 1927.05.26 Kaip žalia rutelė
Victor BVE-38059 1927.05.26 Sesutėle
Victor BVE-38056 1927.05.26 Pasakyk mergele

Jūsų dėmesiui pristatome dvi Miko Petrausko įdainuotas plokšteles – Sveiki broliai dainininkai / Ko liūdit sveteliai (Columbia E2392) ir Jojau dieną / Saulelė raudona (Columbia E2393). Abi plokštelės įrašytos 1915m. balandžio 2-3 dienomis „Columbia phonograph” įrašų kompanijoje.
Plokštelėse skamba Miko Petrausko aranžuotos lietuvių liaudies dainos.