Žyma: Danielius Dolskis

Danieliui Dolskiui – 133
Patefonas.lt istorinis tyrimas (atnaujinta)
Danielius Dolskis Danielius Dolskis (tikroji pavardė – Brojdes) (1891 m. balandžio 13 d., Vilniuje – 1931 m. gruodžio 3 d., Kaune) – dainininkas, aktorius, režisierius, rašytojas. Vienas iš Lietuvos estrados pradininkų. Dolskis gimė 1891m. (kitų šaltinių teigimu 1890m.) Vilniuje, žydo verslininko Michaelio (Maušos) ir Beilos Reizos Lewin Brojdes šeimoje.

Vilnietis istorikas Geršonas Taicas papildė Patefono.lt surinktą informaciją istoriniais faktais apie Danieliaus vilniečius tėvus. Kaip matosi iš žemiau esančių, p. Geršono atsiųstų dokumentų kopijų, Danieliaus tėvai gyveno įvairiose Vilniaus vietose – Naujamiesčio gatvėj, Geležinkelio gatvėj, Mato Strašūno gatvėj, Pylimo (Zawalna) gatvėj. Mama nurodyta kaip prekybininkė (kitur siuvėja). Revizijos įraše Beila nurodoma, kaip Danieliaus netikro brolio Berko pamotė. Tai reiškia, kad Beila Lewin buvo Michaelio antra žmona. Be to Danielius dar turėjo netikrą seserį Chaja-Sarą. Iš Beilos asmens pažymėjimo taip pat matoma, kad ji Izaoko Levino ir Meiros duktė, gimus 1871 m. Šalčininkuose ir Vilniuje gyvenusi nuo mažų dienų. Gyvendamas Lietuvoje lygtais buvo vedęs krikščionę apie ką byloja muzikos namų „Homokord” užuojauta (straipsnio apačioje).

D. Dolskio tėvo Maušo Brojdes šeima 1900m. Vilniaus žydų revizijos sąraše.

 

D. Dolskio mamos Beilos Brojdes 1915 m. asmens pažymėjimas

 

D. Dolskio mamos Beilos Brojdes 1915 m. asmens pažymėjimas kita pusė

 

D. Dolskio mamos Beilos Brojdes 1919 m. prašymas asmens pažymėjimui gauti

 

D. Dolskio mamos Beilos Brojdes 1929 m. išrašas iš Vilniaus gyventojų registro

 

1939.10.20 D. Dolskio mamos Beila Brojdes mirties irašas Vilnius

 

Danielius Dolskis Sankt Peterburge

Danieliaus Dolskio rusiška koncertinė afiša

 

Nėra tiksliai aišku kada Danielius atsikraustė į Sankt Peterburgą. Mokėjo lotynų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir italų kalbas, studijavo filosofiją, lankė privačią vaidybos studiją. 1911 m. debiutavo Sankt Peterburgo vasaros estradoje. Tais pačiais metais pradėjo savo pasirodymus „Palas” teatre-kabarete (įkurtas 1910.12.18, dabar Muzikinės komedijos teatras) – vaidino teatro operetėse, pasirodydavo teatro restorane-kabarete parodijuodamas įžymius to meto visuomenės ir politikos veikėjus.

Kaip matome pagal iškarpas iš 1909-10m. paruoštų spaudai Sankt Peterburgo adresų žinynų „Ves Peterburg 1910” ir „Ves Peterburg 1911”, Danielius Brojdes, greičiausiai kartu su savo giminaičiais – provizorium Moisėjum Brojdes ir jo dukra Vera, gyveno adresu Sankt Peterburgas, Ivanovskaja g. 13. Knygoje pažymima, kad jis žurnalistas ir tai dar kartą patvirtina, kad 1909-10m. Danielius dar nebuvo scenos artistas.
Pagal iškarpą iš 1911m. paruošto spaudai Sankt Peterburgo adresų žinyno „Ves Peterburg 1912” dvidešimtmetis Danielius Brojdes persikraustė kitur – adresu Sankt Peterburgas, Černyševo skersgatvis 20 (dabar Lomonosovo g.). Knygoje pažymima, kad jis jau „Palas” teatro artistas. Tas pats nurodoma ir 1912m. paruoštame žinyne.

1916m. paruoštame spaudai žinyne „Ves Peterburg 1917” Danielius su ta pačia kompanija jau gyvena Nikolajevskaja g. 16 (dabar Marato g.). Be jau minėto provizoriaus Moisėjaus ir jo dukros Veros dar minima provizoriaus žmona Freida.
Danielius vėliau karjerą tęsė prabangiame naktiniame Sankt Peterburgo „Villa Rode“ restorane su vasaros estrada, kuris priklausė Grigorijaus Rasputino draugui Adolijui Rode. Reklaminiuose leidiniuose buvo apibūdinamas kaip Sankt Peterburgo ir Maskvos publikos numylėtinis, tuomet jam buvo tik 20 metų. Gastroliavo Maskvoje, Kijeve ir Odesoje.
Buvo Sankt Peterburgo dramos rašytojų ir kompozitorių sąjungos narys.
Danielius Dolskis savo scenos karjerą Sankt Peterburge pradėjo kaip kupletininkas (kupletistas). Žodis „kupletininkas” Lietuvoje skamba kažkiek nerimtai, tačiau būtent nuo kupletininkų prasidėjo šiuolaikinės estrados istorija.
Kupletininkų programą dažniausiai sudarydavo komiški pasakojimai, lengvo turinio dainelės pritariant fortepijonui ar orkestrui, jumoristinės miniatiūros, įvairių asmenų parodijavimas. Kupletininkų programos Rusijoje pradėjo atsirasti po 1905m., panaikinus caro cenzūrą. Danieliui suaugus, Sankt Peterburge jau buvo palikę savo pėdsaką keletas kupletininkų. Iš žymesnių to meto Rusijos imperijos kupletininkų galima būtų paminėti Dmitrijų Bogemskį (1878 – 1931) ir Stanislavą Openchovskį-Sarmatovą (1874 – 1928), kurie tikrai galėjo padaryti įtaką Danieliaus kūrybiniam pasirinkimui.
Žiniasklaidoje rašoma, kad prieš pradedant artisto karjerą mokėsi Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultete, tačiau ankstyva žurnalisto ir artisto karjera leidžia tuo abejoti.
1918m. gastroliavo Odesoje.

Danieliaus Dolskio kelionė po Europą – Ryga, Odesas, Charkovas, Sofija, Berlynas, Belgradas ir Paryžius.

Manoma, kad po Spalio revoliucijos, Danielius persikėlė į Konstantinopolį, o iš jo į Bulgariją. Tačiau kaip matome iš to meto žiniasklaidos, Danielius keliavo po Europą.
1917 m. liepos 20 – rugpjūčio 10 dienomis Danielius Dolskis aplankė Rygą, kur rodė savo jumoristinę programą Rygos „Intymiam” teatre.

1918 m. vaidina Odesoje

1919 m. rugsėjo 4 d. Danielius pasirodo Charkovo teatre „Grotesk” su komedija „Дамская болтовня” (Moterų plepalai)

1922m. balandžio mėnesį pasirodė Sofijos teatre „Maksim”. Bulgarijos rusų emigrantų laikraštis „Russkoje delo” 1922.04.23 numeryje pagyrė Dolskį už tai, kad jis savo programoje „nesivaiko pigios sėkmės, yra kultūringas artistas, kruopščiai atidirbęs kiekvieną savo didelio pasirodymo numerį”.

1923m. Danielius Dolskis atvyko į Berlyną. Čia dainavo ir vaidino rusų emigrantų renginiuose, restoranuose, vakarėliuose ir net operetėje. Taip pat išbandė teatro režisieriaus profesiją.
Patefonas.lt savo istorinių tyrinėjimų metu aptiko, kad Danielius Dolskis vos atvykęs į Berlyną greitai įsiliejo į vietinės rusų bendruomenės kultūrinį gyvenimą, pradėjo dalyvauti rusų emigrantų meno ir literatūros ratelyje ir jau 1923m. gegužės 18d. pasirodė Berlyno „Schubert-Saal” koncertų salėje kartu su keletu kitų rusų kilmės menininkų – Istomina, E. A. Chovanskaja, A. Bojtler ir I. Issarov.
Tačiau Dolskis Berlyne ilgesniam laikui iškart neapsistojo. 1923m. rugsėjo 28d. apie D. Dolskį jau rašo Serbijos rusų laikraštis „Novoje vremia”. D.Dolskis – Belgrado rusų teatro-miuzikholo artistas. Kartu su kitais artistais vaidina skeče „Kogda imejut starovo muzha” („Kai vyras senas”), o programą pristato serbų kalba. Spalio mėnesį su ta pačia trupe vaidina I. Kalmano operetėje „Silva” bei Sidnėjaus Džonso operetėje „Geiša”.
1925m. jau randame informaciją apie D. Dolskį Berlyne. 1925m. balandžio 15d. solinis D. Dolskio renginys Berlyne, rusų meno ir literatūros ratelio patalpose, pavadinimu „Džiaugsmingas trečiadienis su D. Dolskiu”. Tų pačių metų gegužės 27d. ten pat įvyko renginys pavadinimu „Atsisveikinimo vakaras su D. Dolskiu” (galbūt dėl išvykimo į Paryžių).
Gyvendamas Vokietijoje Dolskis savo jėgas išbandė teatro režisieriaus rolėje. Tai patvirtina Vokietijos rusų emigrantų kronikos žinutė apie sėkmingą rusų emigrantų teatro-kabareto „Karussell” pasirodymą 1925m. spalio 7d. Štutgarte su D. Dolskio režisuotu spektakliu „Vokrug sveta” („Aplink pasaulį”).
1926m. surengė savo pasirodymą Paryžiuje, viešbutyje „Majestic”.
1926m. balandžio 9d. Berlyne, rusų meno ir literatūros ratelio patalpose, įvyko benefisas skirtas Danieliaus Dolskio 15-os metų scenoje jubiliejui pažymėti. Buvo rodoma operetė „Korol veselitsa” („Karalius linksminasi”) su pačiu D. Dolskiu pagrindiniame vaidmenyje. Spektaklyje taip pat dalyvavo V. M. Šuvalova, Sara Lin, A. A. Murskij, N. E. Švejdel ir kt. Ši žinutė koreguoja Lietuvos žiniasklaidoje minimą D. Dolskio biografiją ir patvirtina, kad Danielius Dolskis Sankt Peterburgo vasaros estradoje debiutavo ne 1914m. kaip buvo rašoma iki šiol, o trimis metais anksčiau – 1911m.
1926m. balandžio 14d. Dolskis koncertavo Berlyne, rusų meno ir literatūros ratelio patalpose, kartu su V. M. Šuvalova.
1926m. balandžio mėn. gale Danielius vėl aplankė Rygą. Programa buvo rodoma balandžio 27 – birželio 2 dienomis Rygos kino teatre „Forum” (Skolas ir Elisabetes gatvių sankryža).

1927m. Danielius pradėjo dalyvauti renginiuose, kurie vyko vokiečių – rusų draugijos patalpose Berlyne, adresu Prinzregentenstr. 1. 1927m. vasario 2d. ten įvyko naujos kabareto programos premjera. Programoje buvo keli D. Dolskio numeriai. Vasario 19d. Dolskio solinis vakaras. Kovo 14d. N. F. Grinevskij skirtas vakaras, dalyvaujant D. Dolskiui. Balandžio 28d. D. Dolskio jumoreskų ir satyrų vakaras. Birželio 4d. Dolskis, kartu I. S. Rejf, Elena Tipel, N. F. Grinevskij, N. E. Švejdel ir kitais, suvaidino populiarių to meto jumoristų Leri ir Žak Nuar kūrinį „Obozrenie iz vsech obozrenij” („Visų apžvalgų apžvalga”).
1928m. vasario 10d. Berlyno restorane „Erliko”, adresu Viktoria-Luise-Platz 11, Danielius Dolskis ir Jurij Morfessi pristatė naują čigoniškų dainų programą. Programoje taip pat dalyvavo artistai A. Bloch, Li, Panova ir Mercholenko. Vasario 16d. ten pat kartu su Jurij Morfessi pristatė naują programą „Linksmasis ketvirtadienis”.
1928m. kovo 10d. Berlyno restorane „Adlon”, adresu Unter den Linden 1, Dolskis kartu su kitais artistais pasirodė inžinierių baliaus programoje. Tą pačią dieną pasirodė kartu su Jurij Morfessi restorano „Erliko” programoje.
1928m. kovo 11d. Berlyne, „Valencia Palast” salėje, kartu su Ksenija Desnickaja organizavo labdaros balių, pavadinimu „Russkij Berlin”.
1928m. lapkričio 11d. Berlyne, „Kaiserhof” viešbutyje, D. Dolskis kartu su A. Vertinskiu ir daugeliu kitų artistų dalyvavo dideliame rusų spaudos baliuje
1928 m. suvaidino princo Kurbskio tarną Vladimiro Striževskio filme „Caro adjutantas“ („Adjutant des Zaren“). Filmas buvo baigtas filmuoti 1928m. lapkričio 14d. Premjera įvyko 1929m. vasario mėn.

Danielius Dolskis Vladimiro Striževskio filme „Caro adjutantas“ (1928) Danielius Dolskis Vladimiro Striževskio filme „Caro adjutantas“ (1928) Danielius Dolskis Vladimiro Striževskio filme „Caro adjutantas“ (1928)

 

1928m. gruodžio 19d. Berlyno teatre „Neues Theater am Zoo”, adresu Jebenstr. 2, Danielius Dolskis debiutuoja naujoje kompozitoriaus ir pianisto Rudolfo Nelsono (1878 – 1960) operetėje „Weißt du was? – wir heiraten!” („Ar žinote? Mes tuokiamės!”). Libretas Franz Landry ir Richard Rillo.
1929m. Sausio 13d. Berlyno „Esplanade” viešbutyje Dolskis su kitais artistais dalyvauja naujametiniame Rusijos piliečių Vokietijoje pagalbos draugijos renginyje. Tai ko gero yra paskutinis renginys Berlyne, kuriame Danielius Dolskis dalyvavo prieš persikraustant gyvent į Lietuvą.
Tačiau persikraustymas į Lietuvą nereiškė, kad Dolskis niekada negrįžo į Berlyną. D. Dolskis dar kartą trumpam grįžo į Berlyną 1930m. 1930m. birželio 10d. Berlyno teatre „Wallner-Theater”, adresu Wallner-Theater-Str. 35, jis dalyvavo Jacob Gordin (1853-1909) dramos „Mirele Efros” premjeroje. Be D. Dolskio spektaklyje vaidino Z. A. Gordon, Strujskaja, Azarov, B. A. Alekin, Ju. Džanumov ir Galickaja.
1930m. liepos pradžioje Sopote (tuometinėj Vokietijos teritorijoj), „Indra palast” salėje sėkmingi D. Dolskio pasirodymai su vokiškų dainų programa. Galima numanyti, kad Sopote Dolskis buvo sustojęs pakeliui, grižtant iš Berlyno į Kauną.
Yra žinių, kad Berlyne D. Dolskis vedė rusų aktoriaus Michailo Čechovo buvusią žmoną, vokiečių aktorę Olgą Čechovą (1897 – 1980). Bet ar kartu su ja atvyko į Kauną ir ar būdamas Kaune vis dar buvo vedęs, žinių nėra.

Danielius Dolskis Lietuvoje

Iki šiol visur buvo rašoma, kad Dolskis į Lietuvą atvyko 1929 metais. Patefonas.lt, savo istorinių tyrinėjimų metu aptiko dar vieną sensacingą faktą apie tai, kad Dolskis dar iki 1929m. lankėsi nepriklausomoje Lietuvoje. Danielius Dolskis 1926m. rugpjūčio mėnesį gastroliavo Kaune ir Šiauliuose, apie ką byloja laikraščiuose „Lietuvos žinios” ir „Šiaulių naujienos” išspausdintos Dolskio pasirodymų reklamos. Kaip matome D. Dolskis pasirodė su Aleksandro Vertinskio atliekamų kūrinių programa. Savo programoje D. Dolskis parodijuodavo Aleksandrą Vertinskį ir atlikdavo jo kūrinius. Danieliui tai tikrai nebuvo sudėtinga, nes jis gerai pažinojo Vertinskį. Beje, pats Aleksandras Vertinskis, to meto spaudos tituluojamas „moterų numylėtiniu”, 1925-26m. liepos mėnesiais bei 1929-32m. rugsėjo-spalio mėnesiais koncertavo Kaune. Įdomu dar tai, kad šitie Dolskio pasirodymai vyko vos pasibaigus A. Vertinskio gastrolėms Kaune. Galbūt Dolskis atvyko į Kauną kartu su A. Vertinskiu…

1929 metus ko gero būtų galima laikyti D. Dolskio atvykimo į Kauną pastoviam gyvenimui metais. Atvykti į Kauną Dolskį paskatino susitikimas su tuo metu Berlyne studijavusiu kauniečiu smuikininku Danieliumi Pomerancu. Atvykėlis iš Peterburgo ir Berlyno į laikinąją sostinę atnešė puikaus artisto įvaizdžio pavyzdį – buvo gražus, plastiškas ir jausmingas, elegantiškas ir išsilavinęs. Supratęs, kad Kauno publikai nebeužtenka vien rusų kalba atliekamų parodijuojamo A. Vertinskio numerių, pradėjo įtraukti į savo repertuarą tuo metu Europoje bei Rusijoje populiarius pramoginius kūrinius. Pats stebėtinai greitai išmokęs lietuvių kalbą, poetui Ričardui Mironui padedant, rašė jiems lietuviškus tekstus. 1930m. rudenį kartu su kitais artistais pasirodydavo divertismente „Saturno” kino teatre. 1930m. žiemą parengė solinį divertismentą (programą) lietuvių kalba pavadinimu „Mes su Jonu Valstybės teatre ir lietuviško kaimo vaizdeliai”, kuri buvo rodoma Kauno kino teatre „Triumfas” (Laisvės al. 60, savininkas B. Kupricas) prieš kino seansą. Programos premjera įvyko 1930m. gruodžio 15d. Tačiau ir naujoje programoje Dolskis neatsisakė A. Vertinskio parodijavimo, kuris užėmė dalį naujos programos, nes publikai matyt labai patiko talentingos, tuo metu populiaraus vakarų Europoje, Aleksandro Vertinskio dainų parodijos.
Danielius Dolskis dainavo Kauno „Versalio“ ir „Metropolio“ restoranuose, „Konrado” kavinėje, kino teatruose „Triumfas” ir „Saturn” (A. Juozapavičiaus 78).

Netrukus labai išpopuliarėjo. Jo dainos „Leisk man” „Lietuvaitė“, „Palangos jūroj“, „Aš myliu vasaros rugiagėles“, „Elyte, tu meili“ ir kitos tapo lietuviškos estrados klasika. Dolskis puikiai perprato naujos kartos lietuvio būdą, savo šmaikščiais monologais ir parodijomis taikliai atsiliepė į to meto aktualijas („Su armonika į Braziliją“, „Gegužinė“, monologai „Kaip mes su Jonu operą žiūrėjom“, „Amerikos lietuvių priėmimas Kumpiškiuose“, „Nuovadoje“, „Trečios klasės vagone“). Hedonistinėmis nuotaikomis gyvenusi tuometinė valdininkija buvo ištroškusi naujų įspūdžių ir pramogų – Dolskio pasirodymai tuos lūkesčius puikiausiai atitiko. Artistas ne tik suteikė populiariems šlageriams lietuvišką turinį, bet ir savo eilėmis išaukštino lietuvaitės grožį, lyriniuose, švelniai erotiniuose dainų tekstuose atsirado lietuviškų moterų vardų – Onytė, Marytė, Katrytė…

To meto spauda rašė: ,,Kas vakarą prisirenka pilna „Versalio“ salė. […] Iš tikrųjų tai yra nepaprastų gabumų žmogus, jis per pusę metų ne tik puikiai išmoko lietuvių kalbą, bet ir sukūrė savaimingą lietuviško kupleto ir pasakojimo žanrą, kurių mes iki šiol neturėjome. Ką mes galėjome išgirsti vadinamosiose „mažosiose scenose“ iki Dolskio?! Mes klausėmės programos visokiausiomis kalbomis, tik ne lietuviškai. O jei ir lietuviškai, tai geriau jau neminėsiu. O tie Lietuvos artistai, kurie galėtų ką nors gero duoti „mažajai scenai“, to padaryti negali, nes jie visa siela yra atsidavę didžiajai scenai.“
Artistas nepasižymėjo ypatingu balsu, tačiau jo dikcija buvo nepriekaištinga. Dolskio dainavimas kartais pereidavo į išraiškingą deklamaciją – jis buvo kompiliacijos meistras, siekdamas įtaigumo pasitelkdavo visas savo talento dovanas. Publiką traukė jo pasakojimo būdas, mimika, veido deformacija, išmonės. „Taip save valdyti, kiekvienam momentui iššaukti savy gryną, natūralų juoką, užkrėsti tuo juoku visą auditoriją, priversti ją net verkti iš juoko – tas Dolskio ginklas buvo vertingas ir kilnus“ („Septynios meno dienos“, 1931 Nr. 75).
Apie D. Dolskio pastangas sulietuvinti mažąją sceną rašė vienas iš žiūrovų „Lietuvos aide” 1930m. rugsėjo 23d. – „Šitą spragą pastėbėjo ir svetimšaliai, tikriau pasakius — svetimšalis. Kai kuriuose Kauno restoranuose ir kinematografuose gastroliuoja p. DanieIius Dolskis. Iki šiol kauniškė publika girdėjo jį pasakojant iš estrados savo linksmus anekdotus rusiškai. Tik staiga, visiškai netikėtai jis savo repertuarą sulietuvino. Iš visų Kauną lankiusių svetimšalių to žanro artistų Dolskis pirmas pasiryžo pramokti lietuviškai, kad ir lietuviškąją, rusiškai nesuprantančią auditoriją, nenuskriaustų. Žinoma, tuo Dolskis turi didelį ir visiškai nusipelnytą pasisekimą. Teko jį girdėti ir – net labai malonu tai pabrėžti — jis kalba lietuviškai nė kiek neblogiau už vieną kitą dramos artistą, kuriems nelabai kartais pavyksta žmoniškai ištarti lietuviškus žodžius. Svetimomis plunksnomis, žinoma nepasipuoši, bet kol savosios dar neišdygo, nevenkime ir svetimųjų. Bent svetimšaliai nebesakys, kad restoranuos, ar kinematografuos lietuvius visiškai rusifikuoja. Dolskis senas jumoristiškų apysakaičių pasakotojąs, dirbęs ne tik mažojoj scenoj, bet ir ekranui, plačiai pažįstamas ir išgarsėjęs pas mus, žinoma, praskrendantis paukštis, bet jis per mėnesį kitą išmokęs lietuviškai ir divertismentuose pasirodęs su lietuvišku repertuaru be abejojimo bus pavyzdys ir kitiems gastrolieriams, be to paakins ir mūsiškius, kurių tarpe nemaža rastųsi tinkamų tam darbui ir mėgstančių jį jaunų vyrų.”
Likus porai savaičių iki mirties planavo pradėti savo pasirodymus Lietuvos radiofone. Ar spėjo pradėti nežinoma.

Danielius Dolskis mirė Kaune, 1931m. gruodžio 3d. Po pasirodymo „Versalio“ kavinėje sušilęs išgėrė šalto alaus ir susirgo plaučių uždegimu; mirė staiga, sirgęs vos keletą dienų.
Artistas paliko neįkainojamą savo meno liudijimą – šešiolika šelako plokštelių su 32 kūriniais. Pirmosios plokštelės buvo įrašytos 1929m. Berlyno „Homocord“ įrašų kompanijoje. Paskutiniosios, 1931m. kovo mėn. Londono „Columbia Graphophone“ įrašų kompanijoje. Jas įrašė su „Metropolio“, „Homocord“ firmos, J. Nikolajevskio orkestrais.
Palaidotas Senosiose Kauno žydų kapinėse Radvilėnų plente.

1931.12.03 Danieliaus Dolskio mirties metrikai Kaune

 

Muzikos namų užuojauta D. Dolskio žmonai Marijai, Jurgio dukrai, Dolskienei. 1931.12.03 laikraštis "Echo"

*****

Patefonas.lt, apžvelgęs nemažą Danieliaus Dolskio gyvenimo faktų bei išanalizavęs tarpukario nepriklausomos Lietuvos kultūrinį gyvenimą, reziumuodamas mano, kad Danielius Dolskis tam laikotarpiui buvo be galo talentinga asmenybė, kuri galėjo rasti vietą bet kurioje to meto Europos šalyje. Tačiau likimas lėmė, kad savo Gulbės giesmę Danielius Dolskis sugiedojo 30-ųjų Kaune.
Danielius Dolskis per savo karjerą aplankė nemažai miestų-megapolių – Rygą, Berlyną, Paryžių, Belgradą. Ir ko gero, kiekvienam iš jų jis galėjo turėti sotų ir prasmingą gyvenimą. Tačiau tų miestų rusų bendruomenės, prie kurių šliejosi Danielius, buvo kupinos panašaus ar aukštesnio lygio talentų. Tad natūraliai egzistavo ir scenos konkurencija. Gi Kaunas, į kurį Danielius atvažiavo gyventi 1929m., buvo vis dar be galo provincialus. Nebuvo čia nei kabaretų, nei varjete, nei vietinių mažosios scenos žvaigždžių. Nebuvo ir talentingų artistų, pabėgusių iš bolševikinės Rusijos. Tad Danielius greitai suprato, kad čia dar plyti nearti dirvonai, kuriuos pradėjus arti, galima tapti ryškia provincialiosios Lietuvos pramoginio žanro žvaigžde. Ir ta žvaigždė žibės daug ryškiau nei tuose rusų emigracijos megapoliuose kur yra daug talentingų emigrantų (Pvz. moterų numylėtinis, charizmatiškasis D. Dolskio draugas Aleksandras Vertinskis taip ir neįleido savo šaknų nė vienoje užsienio šalyje).
Taip ir atsitiko, žvaigždė čia sužibėjo ir butų sužibėjus dar ryškiau, jeigu ne staigi mirtis. Belieka džiaugtis, kad tie du metai, D. Dolskio praleisti Kaune, padarė nemažą postūmį Kauno pramoginiam gyvenimui, kuris vėliau galėjo puikuotis ne tik puikia Opera, bet ir naujai iškilusiais mažosios scenos talentais, tokiais kaip A. Šabaniauskas, A. Dvarionas, broliai Orantai ir kt.

Taip pat rekomenduojame pažiūrėti archyvinę 1989 m. Lietuvos telvizijos laidą skirtą Danieliaus Dolski atminimui:

Miniportretas. Danielius Dolskis.

 

*****

 

Savaitraštis ‘Sekmadienis’ 1931.12.06 Straipsnis apie D. Dolskio mirtį

 

Augustino Griciaus Pro memoriam D. Dolskiui ‘Lietuvos aide’ 1931.12.04

 

 

Jūsų dėmesiui pristatome dvi 1931m. kovo mėn. Columbia (Anglija) įrašų kompanijoje išleistas plokšteles – Danielius Dolskis ir „Lietuvos” viešbučio restorano “Metropolis” orkestras, vadovaujamas M. Hofmeklerio – Gegužinė / Su armonika į Braziliją (Columbia DM2056) ir Lietuvaitė / Leisk man” (Columbia DM2061)

Gegužinė

Vienos duonos neužtenka, Reikia biški ir barankų. Jaunas žmogus biški glušas, Taigi reikia ir dėl dūšios.Per savaitę prasitrynęs, Pasiilgsta gegužinės. Ir sekmadienio sulaukę, Kožnas gegužinėn traukia.Širdys verkia, oras geras, Kožnas velkas po gitarą, Kožnas veda savo mielą – Vot ir gegužinės diela.Lig dvylikės menkas ūpas, Kožnam buterbrodai rūpi Ir valstybinis kitimas Po truputį augti ima.Kai gerai jau įdienoja, Kožnas daros tvarkoje, Kožnas darosi malonus, Pas kiekvieną naujas tonas. O vėliau blogiau jau daros – Ima skraidžioti gitaros, O tarp jų su triukšmu pinas Mylimos ir mandolinos.

Ot, Šėtone, tau tai duosiu! Ko tu lendi prie manosios?! Ir pakėlęs buteliuką Atsitraukia, galvą suka.Pamėginki tu, prūsoke, Tu nė nusispjaut nemoki! O iš kur tu sužinojai, Kad ana tikrai tavoji?Kožnas aiškinas paeiliui – Ar su bonka, ar su peiliu. Kol suskaito visus griekus, Žiūri, draugas ir palieka.Čia už vieną, čia už kitą Dabar parašysim kvitą. Ir po naujos ofenzyvos Draugas guli nebegyvas. Gegužinė laukti lieka, Trys negyvi, viens palieka. O tos kelios mylimosios Ilgai vaikščioja be nosių.

Lietuvaitė

Viską mačiau Ir visur važiavau, Visam pasauly Aš visų tautų gražuoles pažinau.London, Berlin, Ryga, Pariž, Talin… Nors gražuolių aš nemaža sutikau, Tik Lietuvoj sau idealą užtikau.Lietuvaitė – gėlė gražių lankų. Tartum auksas spalva tavo plaukų, Tavo akys – dangus mėlynas, Jos kaip toliai beribiai Lietuvos.  Lietuvaite, sapnuoju tik tave, Tavo akys žavėjo taip mane. Lietuvaite, aš tavo vergas, Mano širdis priklauso tau!

Ieškojau vis, Kam atiduot širdis, Kuriai gražuolei Mano meilės žvilgsnis amžinai nuskris.Bet pagaliau Čionai atvažiavau Ir kai lietuvaites aš čia sutikau Ūmai visas kitas gražuoles užmiršauLietuvaitė – gėlė gražių lankų. Tartum auksas spalva tavo plaukų, Tavo akys – dangus mėlynas, Jos kaip toliai beribiai Lietuvos.  Lietuvaite, sapnuoju tik tave, Tavo akys žavėjo taip mane. Lietuvaite, aš tavo vergas, Mano širdis priklauso tau!

Rugsėjo mėnesio lietuviška plokštelė – Danielius Dolskis ir „Lietuvos” viešbučio restorano “Metropolis” orkestras, vadovaujamas M. Hofmeklerio – Onyte einam su manim pašokti / Čigonės akys (Columbia 16249F)

Plokštelė išleista 1931m. Columbia (JAV) įrašų kompanijoje.

„Onyte einam su manim pašokti” – gražus, puikiai pažįstamas fokstrotas.

Onyte, einam su manim pašokti,
Leisk man karštai priglaust tave.
Visokių šokių gali greit išmokti,
Jeigu tu paklausysi manęs.

„Čigonės akys” – kitas, taip pat žinomas fokstrotas.

Štai čigonė, laisva duktė laukų,
Kaip naktis, juoda spalva plaukų.
Širdis plaka, karštų jausmų pilna
Ir kaip paukštis, jos laisva daina.