Jonui Būtėnui – 120

Jonas Būtėnas (1892 m. kovo 27 d. Akmeniuose, Kražių valsčius, Raseinių apskr. – 1968 m. lapkričio 28 d. Čikagoje, JAV) – lietuvių dainininkas (baritonas), pedagogas ir chorvedys. Populiaraus dainininko Egidijaus Sipavičiaus senelis.

1907 m. baigęs Kelmės dviklasę mokyklą, mokėsi Pagojaus žemės ūkio ir gyvulininkystės mokykloje. Mokėsi vargonuoti, bet nelabai sekėsi, todėl pradėjo dirbti Kelmės kooperatyvo pardavėjo padėjėju.

1910 m. emigravo į JAV – Mahanoy City, PA. Penkis metu dirbo fizinį darbą anglių kasyklose, o vakarais mokėsi anglų kalbos ir kitų bendrojo lavinimo dalykų. Netrukus įsijungė į Scrantono, PA, Šv. Juozapo lietuvių parapijos chorą, kuriam tuomet vadovavo Antanas Sodeika. Jis pradėjo lavinti Jono balsą, ir jau 1910 m. įvyko pirmasis dainininko viešas pasirodymas. Po keleto metų persikėlė į Klyvlendą ir pradėjo vadovauti chorui.

1918 m. nuvyko į Niujorką, kur toliau lavino balsą pas įvairius pedagogus. Apie metus vadovavo „Aido“ chorui (50 dalyvių). 1919 m. pastatė operetę „Iš meilės“. Kaip solistas pradėjo reikštis Operetės choro koncertuose ir operečių spektakliuose (chorui vadovavo Ksaveras Strumskis). Vėliau apsistojo Bostone ir su Stasiu Šimkum daug koncertavo, rinko aukas. Kiek laiko vadovavo „Aido“ chorui Worcesteryje, MA.

1922–1927 m. savo lėšomis dainavimą studijavo Italijoje – Neapolyje ir Milane – pas prof. Mario Sammarco. 1926 m. debiutavo Garibaldi teatre Palerme Šarlio Gouno operoje „Faustas“. Buvo priimtas į gastroliuojančią operos trupę; sukūrė Džiuzepės Verdi operų „Traviatos“ ir „Rigoletto“ pagrindinius vaidmenis, dainavo Mantujoje, Turine, Veronoje, Milane ir kt.

Sugrįžęs į Lietuvą, 1928m. kovo 11d. debiutavo Rigoleto vaidmeniu Dž. Verdi operoje “Rigoletto”, Valstybės teatre Kaune. Sukūrė apie 20 klasikinių operų vaidmenų, daug koncertavo Lietuvos miestuose ir per Vilniaus radiją su filharmonijos orkestru, diriguojamu Jeronimo Kačinsko. Dainavo Rygos, Talino, Helsinkio, Stokholmo, Oslo, Kopenhagos, Briuselio, Paryžiaus, Vienos, Prahos ir Budapešto radiofonuose. 1941 m. pakviestas į Kauno konservatoriją dėstyti dainavimą. Tuo pat metu savo privačioje studijoje turėjo apie 30 mokinių (S. Barą, J. Vaznelį, V. Adamkevičių, P. Kovelį, V. Benderį, V. Bakūną, M. Kripkauskienę ir kt.).

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, lietuvių stovyklose rengė koncertus ir mokė dainininkus. 1947 m. žiemą persikėlė į JAV ir apsistojo Niujorke. Netrukus surengė koncertų Bostone, Elizabethe ir Niujorke. 1950 m. apsigyveno Čikagoje, įkūrė savo dainavimo studiją, Broniaus Jonušo vadovaujamame vyrų chore lavino dainininkų balsus. Pašlijus sveikatai liko visų apleistas ir mirė skurde.

Jonas Būtėnas – vienas iš daugiausia plokštelių įrašiusių lietuvių atlikėjų. 1918-1930m. “Victor” ir “Columbia phonograph” įrašų kompanijose buvo išleista virš 40 J. Būtėno plokštelių.

Keletas straipsnių ir žinučių apie Joną Būtėną tarpukario spaudoje

Laikraštis 'Lietuvos žinios' 1928.02.27 apie Joną Būtėną, jam tik atvykus į Lietuvą

'Lietuvos žinios' 1928.03.10 prieš J. Būtėno debiutą Kauno scenoje

'Lietuvos žinios' 1928.03.13 po J. Būtėno debiuto Kaune

'Lietuvos aidas' 1929.05.03

'Vilniaus rytojus' 1929.08.31

'Diena' 1930.07.06

'Lietuvos žinios' 1930.11.15 apie J. Būtėno areštą JAV

'Diena' 1930.11.16

'Lietuvos žinios' 1930.11.19


Jūsų dėmesiui pristatome tris Jono Būtėno plokšteles.

Jonas Būtėnas – Lakštingalėlė / Aguonėlė (Columbia 16038F).
Plokštelė išleista 1926m. balandžio mėn. “Columbia phonograph” (JAV) įrašų kompanijoje.

“Lakštingalėlė” – graži lietuvių liaudies daina

Lakštingalėle,
Gražus paukšteli,
Kodėl nečiulbi
Anksti rytelį?

“Aguonėlė” – puikiai žinoma lietuvių liaudies daina-žaidimas apie aguonėles.

Klausė žvirblis čiulbuonėlis pas tą pilką karvelėlį
Kaip kaip aguonėles sėja, kaip kaip aguonėles sėja
Sėja šitaip va ir va kaip, sėja šitaip va ir va kaip
Taip taip aguonėles sėja, taip taip aguonėles sėja

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.


Jonas Būtėnas – Kalinio daina / Mano gimtinė (Columbia 16044F).
Plokštelė išleista 1926m. liepos mėn. “Columbia phonograph” (JAV) įrašų kompanijoje.

“Kalinio daina” (Prisoner’s song) – tikriausiai mažai kas gali įsivaizduoti, kad jau 20-taisiais metais galėjo egzistuoti dainų hitai. “Kalinio daina” – vienas iš tokių hitų. Kalinių dainą 1923-24 metais užrašė Guy Massey, o 1924m. rugpjūčio 13d. įdainavo jo pusbrolis Vernon Dalhart (1883 – 1948). Daina iškart tapo be galo populiari. Vien tik Vernon Dalhart įdainuota versija buvo parduota virš 7 milijonų plokštelių. Kaip matome Jonas Būtėnas, praėjus vos dviem metams, savo klausytojams pasiūlė puikią lietuviškąją “Kalinio dainos” versiją.

“Mano gimtinė” – nuostabi, pagal puikų Maironio (1862-1932) eilėraštį sukurta daina.

Ten, kur Nemunas banguoja
Tarp kalnų, laukų
Broliai vargdieniai dejuoja
Nuo senų laikų.

Ten močiutė užlingavo
Raudomis mane,
Į krūtinę skausmą savo
Liejo nežinia.

Girios ūžė ten, minėjo
Tuos didžius laikus,
Kai lietuvis netikėjo,
Jog belaisviu bus.

Ten apleistos pilys griūva
Ant kalnų aukštai;
Milžinų ten kaulai pūva,
Verkia jų kapai.

Ten užaugau, iškentėjau
Aš kančias visas
Ir pamėgau, pamylėjau
Vargdienių dūmas.

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.


Jonas Būtėnas – Tolima laimė vilioja / Oi greičiau greičiau (Victor V14035).
Plokštelė įrašyta 1929m. birželio mėn. “The Gramophone company” įrašų studijoje Berlyne. Išleista tais pačiais metais “Victor talking machine” (JAV) įrašų kompanijoje.

“Tolima laimė vilioja” (La Spagnola) – populiarios italų kompozitoriaus Vincenzo di Chiara (1860-1937) sukurtos dainos “La Spagnola” lietuviška versija.

“Oi greičiau greičiau” – graži, kompozitoriaus Stasio Šimkaus (1887-1943) 1910m. sukurta daina.

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Parašyta Antradienis, Kovas 27th, 2012 09:37 Lietuviška muzika, Metų persona


Rašyti komentarą

 Turite būti prisijungęs, kad galėtumėte komentuoti.